Sukame ratais
Tai trunka jau 2 mėnesius. 600 oro balionų, keliasdešimt dronų. Dėl to nukentėjo beveik 50 tūkst. lėktuvų keleivių.
Premjerė ir šalies vadovai galvoja, kaip tai geriau pavadinti – „kontrabanda“, „teroristiniu aktu“ ar „hibridine ataka“. Ekstremali situacija šalyje jau paskelbta, tačiau susisiekimo ministras „ženklų į pozityvą kol kas nemato“ ir su Vyriausybe svarsto variantus: „kaip dalinis oro uosto uždarymas, kai iš tikrųjų nėra galimybių saugiai lėktuvui nusileisti, tačiau lėktuvai gali kilti“.
Ministras stebi orų prognozes, vėjo kryptis, svarsto, kaip keisti skrydžių grafikus, kokių bonusų ir neveikiančio oro uosto rinkliavos mokesčio lengvatų galėtų suteikti oro bendrovėms. Orlaivių pilotai, išsprūdę iš Vilniaus oro uosto ryte, nežino, kaip reikės nusileisti vakare ir atvirkščiai. Jie suka ratus, o tie ratai – tai ne Vilniaus aplinkkelio žiedas. Reikia įsivaizduoti, kad toks lėktuvo ratas driekiasi virš Anykščių, Kauno, Alytaus. Lėktuvo pilotas negali „kabėti“ ore ilgiau nei 11 valandų, ir jokie bonusai šios problemos neišspręs.
Paskutinis kinų perspėjimas
Galbūt jau ne visi pamena populiarų dar sovietų sąjungoje, o rusijoje dar ir šiandien, žinomą posakį – „kai žmogus, nuolat darantis kažką negera, sulaukia „paskutinio kinų perspėjimo“.
Nuo 1949 m. iki 1971 m. Amerika ir Kinija neturėjo diplomatinių santykių. Jau tuo metu vyko Taivano krizė. Praėjusio amžiaus 50-60 metais amerikiečiai, o vėliau – ir patys taivaniečiai amerikietiškais kariniais lėktuvais vykdė nuolatinius žvalgybinius skrydžius virš Kinijos teritorijos.
Kinija kiekvieną kartą fiksavo tokius sienos pažeidimus, o diplomatai pedantiškai siuntinėjo oficialius perspėjimus. Tačiau niekas per daug rimtai į juos nereaguodavo, lėktuvai skraidė toliau, o kinai toliau siuntinėjo perspėjimus. Kasmet jų prirašydavo šimtus, štai, pavyzdžiui, 1964 m. pabaigoje tokių perspėjimų buvo parašyta daugiau kaip 900!
Sovietų sąjunga aktyviai palaikė kinus, todėl kiekvieną tokį perspėjimą per radiją garsiai skaitė „Stalino balsu“ pramintas diktorius Levitanas. Žmonės įprato ir šypsodamiesi laukdavo grėsmingu balsu skelbiamos žinios: „Paskutinis kinų perspėjimas Nr. 647... Nr. 813...“. Visi suprato, kad nieko nebus, bet žmonos išmoko išrašyti „paskutinį kinų perspėjimą“ vyrui, po lova palikusiam nešvarias kojines, ar vaikui, eilinį kartą nesuvalgiusiam košės.
Na, bet reikia pripažinti – diplomatai kantriai ir nepavargstamai vykdė savo darbą.
Pirmoji balionų nota
„Pirma – bet kurios valstybės siena yra neliečiama, ir tai nepriklauso nei nuo dabartinės vėjo krypties toje vietovėje, nei nuo piliečių noro, taip sakant, pajuokauti ir paleisti oro balionus. Antra – šie, atrodytų, nekenksmingi oro balionai kelia grėsmę skrydžių saugumui, įskaitant ir civilinių orlaivių skrydžius.
Ir trečia – niekas nežino, kokią pakabą šie oro balionai gabena. Tai gali būti bet kas: sprogmenys, toksiškos medžiagos ir panašiai“, – tai tiksli citata, pasakyta dar 2020 m. Spėkite, kas taip pasakė? Ironiška, bet taip kalbėjo Baltarusijos karinių oro pajėgų vado pavaduotojas ir oro gynybos pajėgų pulkininkas Olegas Orlovas.
2020 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerija įteikė Baltarusijai protesto notą dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo. Tuomet netoli Medininkų buvo pastebėtas Baltarusijos sraigtasparnis Mi-2. Baltarusija atgal įteikė notą Lietuvai, jie tai traktavo, kaip atsaką į iš Lietuvos į Baltarusijos teritoriją įskridusius 8 su „antivalstybine simbolika“ pažymėtus raudonai baltus oro balionus.
Oficiali naujienų agentūra „Belta“ tada pranešė apie bandymus pažeisti Baltarusijos oro erdvę ir, jos žodžiais tariant, apie „provokacijas“ iš Lietuvos pusės. Baltarusijos gynybos ministerija pakartojo, kad „šį incidentą laiko provokacija iš Lietuvos pusės“.
Ką sako tarptautinė teisė?
Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 8 straipsnis sako: „Orlaivio, galinčio skristi be piloto, skrydžiai virš Susitariančiosios Valstybės teritorijos gali būti vykdomi, tik turint specialų tos valstybės leidimą ir laikantis jame nustatytų sąlygų. Kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja tokio bepiločio orlaivio skrydį civilinei aviacijai atviruose regionuose kontroliuoti taip, kad būtų išvengta pavojaus civiliniams orlaiviams.“ Savaime suprantama, kaimyninė valstybė, kaip ir Lietuva, pasirašiusi šią konvenciją, jos privalo laikytis.
Ką sako Lukašenka?
„Na, kad iš Baltarusijos teritorijos skraidė į ten tie balionėliai su cigaretėmis – tas tiesa. Ir jeigu aš pasakiau, kad išsiaiškinsime, tai reiškia, kad mes išsiaiškinsime. Ir mes žinome tuos žmones. Iš karto identifikavome du asmenis. O dabar, tariamai, jų yra penkiolika. KGB vadovas man pranešė, kad Baltarusijoje turime nemažai tokių grupuočių“, – sakė Lukašenka.
Jis aiškino, kad „Baltarusijos piliečiai legaliai su nuolaida pirkdavo cigaretes iš fabriko (čia patogiai nutylėta, kad Gardino cigarečių fabrikas priklauso jo paties šeimai) ir perduodavo jas į Baltarusiją atvykusiems lietuviams. Patys lietuviai tada balionais gabendavo prekes savo bendrininkams“.
Mes sulaikėme keletą, Lukašenka sako, kad pažįsta 15 kontrabandininkų ir skundžiasi: „Jūs mums įvedėte sankcijas, jūs mus smaugiate ir taip toliau. Kaip dažnai sakau, ar mes jus apsaugosime? Na, ir pirmyn, lai skrenda balionai“, – spalio 22 d. Vitebsko gyventojams pasakojo Lukašenka.
Ką sakome mes?
2025 m. spalio 22 d. Baltarusijos Respublikos laikinajam reikalų patikėtiniui buvo įteikta griežta protesto nota dėl pasikartojančių ir dažnėjančių oro erdvės pažeidimų iš Baltarusijos pusės. Vieną vienintelį kartą... Tiesa, po to buvo ir nesėkmingas sienos uždarymas.
Nelegalūs migrantai, oro balionai, sunkiasvoriai vilkikai... Niekaip negalime susiskaičiuoti, kiek jų „užstrigo“ Baltarusijoje. Provokacijų sąrašas, deja, dar nebaigtinis. Liūdna, kad kaimynas tokiomis priemonėmis „kviečia“ prie derybų stalo.
Manau, kad ir tokia betvarkė turi turėti tvarką. Tą reikia fiksuoti ir priminti – nors ir 20 ar 900 kartų per naktį! Kiekvieną kartą nepatingėčiau priminti, ką 2020 m. sakė Baltarusijos karinių oro pajėgų vado pavaduotojas ir oro gynybos pajėgų pulkininkas O.Orlovas: „Bet kurios valstybės siena yra neliečiama, ir tai nepriklauso nei nuo dabartinės vėjo krypties toje vietovėje, nei nuo piliečių noro, taip sakant, pajuokauti ir paleisti oro balionus.“. Tuomet pridurčiau, kad „šiąnakt, pavyzdžiui, 60 kartų buvo pažeistas Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 8 straipsnis. Iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą įskrido ...“.
Reikia ir namuose susitvarkyti. Pritariu Vitalijaus Gailiaus išsakytoms mintims. Visos tarnybos turi dirbti savo darbą. Turime sudaryti nepakančias sąlygas kontrabandininkams. Dryžuotus Gardino tabako fabrikėlio cigarečių filtrus žino ir kiekvienas rūkorius, ir muitininkas. Tokios nuorūkos žmogus niekur negalėtų išmesti viešai.
O ką sako hidrometeorologai?
Ar bet kas, vos panorėjęs, tokį balionėlį už 400 eurų gali įsigyti? Ar tie daiktai nežymėti, nenumeruoti? Ekonomikos inovacijų ministras žada paramą antibalionų sistemų kūrėjams, tik karo vyrai į tai žiūri atsargiai. Kauno inžinierių komanda sako sukūrė antibalionų sistemą, tik išbandyti negali. Kas turi priimti sprendimą bandymams?
Žinoma, diplomatai jau greitai turės daug kitų svarbių reikalų. Prasideda svarbus ES pirmininkavimo laikotarpis. Sunku pasakyti, ar gali pirmininkauti šalis, kurioje paskelbta ekstremali situacija? Kiekvienai delegacijai reikės priminti, kad atskristi bus galima, jei vėjas nepūs, o išskristi, jeigu susiekimo ministro išskridimo grafikas leis. Susitikimus, logistikos patogumo sumetimais, tikriausiai reikės organizuoti Kaune.
