Keiksnoti buvusią valdžią – nedaug padedanti priemonė, skolintis, o po to didinti ir apkrauti mokesčiais visus šalies gyventojus, taip pat nėra geriausias sprendimas. Paimti paskutiniuosius močiutės susitaupytus skatikus, tai būdas skatinti ją dejuoti, jog „prie ruso buvo geriau“.
Todėl aš siūlau nenukišti į „ilgąjį stalčių“, o nagrinėti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatymų pakeitimų projektus.
Kaip jau ne kartą minėjau, įsigaliojus įstatymų pataisoms žemdirbiai galės įsigyti įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotų sklypus, o surinktos 1,5 mlrd. eurų lėšos prisidės šalies gynybos fondo.
Situacijos apžvalga:
Lietuvos teritorijoje iš 6,53 milijonų hektarų žemės – 3,37 milijonai hektarų yra žemės ūkio naudmenos. Iš jų 182 948 ha sudaro išnuomota valstybinės žemės ūkio paskirties žemė. Suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 104 633 žemės sklypai. Vidutinis išnuomoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo dydis yra – 1,75 ha.
Dar 18 015 ha, o tai 18 757 valstybinės žemės plotai – neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, juose tik laikinai suteikta teisė naudotis ir vykdyti žemės ūkio veiklą kaimo gyvenamojoje vietovėse ir miesteliuose. Vidutinis, tokio suteikto laikinai naudotis ploto dydis – 0,96 ha.
Netiksli valstybinės žemės apskaita sudaro sąlygas neteisėtam valstybinės žemės naudojimui ir pasėlių deklaravimui.
Dar 631 840 ha valstybinės niekieno žemės, apimančios nesuformuotus kelius, miškus ir t. t. neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Joje nustatyti 212 803 plotai, tinkami žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti ir tai sudaro dar 110 081 ha. Vidutinis tokio formuotino sklypo dydis 0,52 ha.
Žemiškos bėdos:
Šiuo metu laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė (išskyrus kelis įstatymo numatytus atvejus) neparduodama. Vidutinė ariamos žemės hektaro rinkos kaina šalyje yra 5 012 Eur. Dažnu atveju, skirtumas tarp žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčio tarifo ir žemės mokesčio tarifo yra labai nedidelis. Pasitaiko atvejų, kuomet žemės nuomos mokesčio tarifas sutampa ar yra net mažesnis už žemės mokesčio tarifą.
Netiksli valstybinės žemės apskaita sudaro sąlygas neteisėtam valstybinės žemės naudojimui ir pasėlių deklaravimui. Iš nenaudojamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės negaunamos pajamos ir nauda. Neskatinamas nenaudojamų valstybinės žemės plotų suformavimas, jų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Neužtikrinamos ilgalaikės žemės naudojimo perspektyvos, negalimas žemės naudojimo santykių perleidimas ar įkeitimas, sudėtingas ilgalaikių investicijų planavimas.
Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduodama tik tam tikromis sąlygomis, o žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamosiose vietovėse formuojami rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir jiems prilyginamus žemės sklypų planus.
Ką siūlau:
Pirmumo teisę įsigyti privačią dirbamą žemę siūlau suteikti savininkams, kurie turi bet kokios paskirties sklypus, besiribojančius su parduodama žeme, ir įmonėms, kurių įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. jų pajamų. Kalbu apie prekybą tik dirbama žeme, o pirmenybę įsigyti ją turėtų tik tie sklypo savininkai, kurių žemė ribojasi ir yra dirbama.
Siūlau pakeisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, Žemės ir Valstybės gynybos fondo įstatymus, sudarant galimybę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir žemės sklypais nesuformuotus žemės ūkio veiklai naudoti tinkamus valstybinės žemės plotus parduoti:
- bendraturčiams;
- nuomininkams ir asmenims, kuriems suteikta teisė laikinai naudotis valstybine žeme;
- besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams.
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus formuoti ne tik žemės reformos žemėtvarkos projektais ir jiems prilyginamais planais, bet asmenims pageidaujant, ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais.
Reikia 80 procentų valstybės biudžeto pajamų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, skirti Valstybės gynybos fondui.
Tačiau, reikia numatyti saugiklius:
1. Teisė pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę galėtų būti taikoma:
- fiziniam asmeniui, jeigu jis ne mažiau kaip 3 metus yra įregistravę ūkininko ūkį, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti ir yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos arba deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus;
- juridiniam asmeniui, jeigu jis – žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudarė daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų;
2. Parduodami ne didesni kaip 10 ha valstybinės žemės sklypai ir žemės sklypais nesuformuoti žemės ūkio veiklai tinkami naudoti valstybinės žemės plotai;
3. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha;
4. Asmuo galėtų įsigyti ne daugiau kaip dviejų besiribojančių savivaldybių teritorijose esančius valstybinės žemės sklypus arba žemės sklypais nesuformuotus žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti valstybinės žemės plotus;
5. Kai pirkti parduodamą valstybinės žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise pageidautų keli besiribojančių žemės sklypų savininkai, šis žemės sklypas būtų parduodamas asmeniui, iš valstybės įsigijusiam mažesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą;
6. Valstybinė žemė parduodama tik tose kadastro vietovėse, kuriose yra pasibaigęs nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas;
7. Žemės ūkio paskirties žemė, esanti urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose neparduodama;
8. Saugomose teritorijose esanti valstybinė žemė neparduodama;
9. Teisės aktais neprivatizuotinai žemei priskirta valstybinė žemė neparduodama;
10. Parduodamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimo būdą ir didinama 10 procentų;
11. Galimybė įsigyti žemę iš valstybės sumokant iš karto arba išsimokėtinai per 15 metų laikotarpį mokant 5 procentų metines palūkanas;
12. Galimybė pasirinkti – nuomoti ar pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Na, taip – tai nėra rytoj iš slapto stalčiuko paimami pinigėliai. Reikia dirbti, reikia administruoti, vertinti ir dar daug ką nuveikti, tačiau tai tikra ir realu, kaip žemė, ant kurios stovime. Manau, reikia grąžinti Nacionalinę žemės tarnybą ten kur ji buvo, nors susigrąžinti žmones, specialistus nebus lengva.
Bešeimininkė, tuščia žemė tampa beverte. Ji ne tik niekam nerūpi, jos ne tik niekas nedirba. Jos niekas ir nesaugos, niekas ir negins. Įdarbinkime ją, pasirūpinkime, o sukauptos lėšos kurs visų mūsų saugią ateitį.
