Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kristina Miškinienė: Iš vaikų globos namų – atgal į šeimą

Šaltinis: 15min
0
A A

Kristina Miškinienė 2013 metais globa institucijose buvo nustatyta 1234 vaikams, iš jų 33,78 proc. vaikų buvo iki 3 metų amžiaus. Šiuo metu Lietuvoje vaikų globos įstaigose gyvena apie 4 tūkstančiai vaikų. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas išreiškė susirūpinimą dėl didelio vaikų skaičiaus Lietuvos institucijose, o ypač dėl mažų vaikų iki 3 metų amžiaus paėmimo iš tėvų ir apgyvendinimo institucijose.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Prezidentės pateiktą Civilinio kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama aiškiau riboti vaikų globos nustatymą globos institucijose, šeimos aplinkos netekusiems vaikams daugiau teikti šeiminę ar bendruomeninę globą ir esamą situaciją keisti taip, kad vaiko globa vaikų globos institucijoje būtų nustatoma tik išimtiniais atvejais ir jei tai atitinka geriausius vaiko interesus.

Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad vaiko, jaunesnio nei 3 metų amžiaus, globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka būtų leidžiama tik išimtiniais atvejais ir truktų ne ilgiau nei 3 mėnesius, nebent dėl objektyvių priežasčių būtų nuspręsta kitaip. Be to, siūloma griežčiau reglamentuoti vaiko laikinosios globos trukmę (12 mėn.) ir jos priežiūrą, tuomet būtų daugiau dėmesio skiriama šios globos pagrindiniam tikslui – vaiko grąžinimui į šeimą.

Įstatymo projektui iš esmės pritarta ir akcentuota, kad siekiant, jog siūlomos nuostatos realiai veiktų, būtina parengti lydimuosius teisės aktus, kuriuose būtų daugiau dėmesio skirta prevenciniam darbui, apibrėžta pagalbos šeimai bei globėjams ir įvaikinusiems sistema.

Trūksta profesionalių globėjų ir švietimo

Savivaldybės teigiamai vertina ketinimus rengti profesionalius globėjus, supaprastinti įvaikinimo procedūras, gerinti jaunuolių, išėjusių iš globos namų ar globėjų, aprūpinimą būstais ir savarankiško gyvenimo namų kūrimą. Bet raginimai skatinti gyventojus kurti šeimynas, tapti profesionaliais globėjais kol kas lieka be didelio atgarsio. Kai kurios savivaldybės, net papildomai mokėdamos globėjams, norinčių globoti vaikus, kurti šeimynas neranda.

Savivaldybės teigiamai vertina ketinimus rengti profesionalius globėjus, supaprastinti įvaikinimo procedūras, gerinti jaunuolių, išėjusių iš globos namų ar globėjų, aprūpinimą būstais ir savarankiško gyvenimo namų kūrimą.

Norint įveikti šias problemas ir pasiekti užsibrėžtų tikslų, būtina daugiau dėmesio skirti švietėjiškai veiklai, bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis, kuo greičiau susitariant dėl būtinų teisės aktų pateikimo Seimui.

Gyventojai reiškia nemažai priekaištų, kad daug kalbama ir per mažai daroma plėtojant kompleksines paslaugas šeimai ir vaikui, teikiant psichologų konsultacijas, reabilitacijos, laikino atokvėpio paslaugos, vis dar trūksta dienos centrų vaikams.

Vaikų globos namai pertvarkomi

Vaikų globos įstaigos neabejoja, kad pertvarka būtina, bet baiminasi, kad per daug skubama, nes visuomenė dar neparuošta pokyčiams. Vaikų globos įstaigų vadovai, darbuotojai ir šių namų auklėtiniai dažnai nepelnytai užpuolami žiniasklaidoje.

Tai kenkia mikroklimatui šių įstaigų, kurių pagrindinė misija yra rūpintis be tėvų globos likusiais vaikais. „Tarybinio palikimo“ epitetai, visuomenėje formuojama neigiama nuomonė skaudina vaikų globos namuose gyvenančius apie 4 tūkstančius vaikų, jie sulaukia pašaipų švietimo įstaigose, susiduria su sunkumais įsidarbinant ir tai garbės mūsų visuomenei nedaro.

Visiškai atsisakyti vaikų globos namų neketinama, nes daliai vaikų yra ir bus reikalinga kompleksinė specialistų pagalba, kurios nepavyks suteikti šeimos sąlygomis.

Pastaraisiais metais vaikų globos namų pertvarkai buvo skiriama nemažai dėmesio ir dauguma jų atitinka jiems keliamus reikalavimus, juose nuolat mažinamas globojamų vaikų skaičius, vaikai ten gyvena šeimynų principu, o tai reiškia, kad kiekviena šeimyna turi atskiras patalpas, laiptines, įėjimus, taip, kaip įprastai gyvena šeimos.

Visiškai atsisakyti vaikų globos namų neketinama, nes daliai vaikų yra ir bus reikalinga kompleksinė specialistų pagalba, kurios nepavyks suteikti šeimos sąlygomis. Jau dabar galvojama, kaip ateityje būtų galima panaudoti ištuštėjusių globos namų potencialą, panaudojant jį reabilitacijos, konsultacijos, atokvėpio paslaugoms, pertvarkant į senelių namus, kurių poreikis dėl demografinių tendencijų tik augs. Svarbu, kad socialinės paslaugos būtų teikiamos kuo arčiau namų, gerėtų jų prieinamumas ir kokybė.

Kristina Miškinienė yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min