15min be reklamos
2022 12 01, 13:30

Kristina Paulauskaitė: Pokyčiai, laukiantys valstybės tarnybos – tik apie užmokesčio didinimą?

Ne vienus metus užsitęsę planai reformuoti valstybės tarnybą, panašu, pajudėjo. Vyriausybė pritarė patikslintam Valstybės tarnybos įstatymo bei su juo susijusių įstatymų projektų paketui, kuris trečią kartą perduotas Seimui. Šis įstatymo projektas yra startas visai viešojo valdymo pertvarkai.
Kristina Paulauskaitė
Kristina Paulauskaitė / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Kaip anksčiau yra minėjusi premjerė, nors valstybės tarnyboje dirba labai daug kompetentingų žmonių, pasipildyti naujais darosi vis sunkiau. Be reformos rizikuojama stagnacija viešajame sektoriuje, sumenkusia valstybės valdymo ir paslaugų gyventojams kokybe.

Nors neretai tenka išgirsti, kad labiausiai norima pasididinti algas, premjerės bei vidaus reikalų ministrės teigimu, pokyčiai pirmiausia yra ne apie tai. Bus siekiama esminių pokyčių, kurie leistų į valstybės tarnybą pritraukti stiprius vadovus, galinčius siekti suformuluotų uždavinių, kurti naujos kokybės valstybės tarnybą, bei teisingai ir už kompetencijas, bet ne procesą, atlyginamus valstybės tarnautojus. Be šių pokyčių nebus įmanoma pakeisti sveikatos apsaugos, švietimo sistemų, taip pat didinti šalies ekonomikos konkurencingumo.

Be šių pokyčių nebus įmanoma pakeisti sveikatos apsaugos, švietimo sistemų, taip pat didinti šalies ekonomikos konkurencingumo.

Siūlomas valstybės tarnybos tobulinimas numatomas keliomis kryptimis – kaip anksčiau minėta, pirmiausia stiprinant vadovų korpusą, taip pat ugdant reikiamus valstybės tarnautojų gebėjimus, valstybės tarnautojų veiklą orientuojant į rezultatus, sukuriant naują darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą bei įkuriant Viešojo valdymo agentūrą, kuri įgyvendintų valstybės tarnybos politiką.

EBPO duomenimis, iš 38 jai priklausančių šalių Lietuva užima 36 vietą. Dėl šios priežasties siūloma įteisinti naują kompetencijų viešajame sektoriuje ugdymo modelį, kuomet valstybės tarnautojų mokymų vykdymas būtų centralizuotas bei grįstas stebėsena, trūkstamų kompetencijų ugdymu. Veiklos vertinimo sampratą siūloma keisti – vertinti pagal pasiektus darbo rezultatus, siūloma atsisakyti metinių veiklos užduočių formulavimo visiems valstybės tarnautojams (išskyrus vadovus). Rezultatams viršijus lūkesčius, siūlomas didesnis piniginių skatinimo priemonių paketas. Taip pat ketinama atsisakyti priedo už darbo stažą, kuris nemotyvuoja dirbti efektyviau, o tik iškreipia rinką, lemia valstybės tarnybos senėjimą bei didina atotrūkį tarp viešojo ir privataus sektorių.

Patikslintame Valstybės tarnybos įstatymo projekte taip pat atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pastabą ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą valstybės tarnautojų užmokesčio ir priemokų „lubų“. Įstatymo projekte valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus dydžio. Tačiau Seimo teisininkų teigimu, darbo užmokesčiui turi būti nurodyti aiškūs skaičiavimo kriterijai, koeficientai, o ne bendro pobūdžio norma. Vidaus reikalų ministerija ir kitos suinteresuotos institucijos įpareigotos identifikuoti, kokius teisės aktus reikėtų keisti dėl nepriekaištingos reputacijos sąvokos bei jos svarbos ne tik vidaus tarnybai.

Kitas labai svarbus pokyčių tikslas – lankstesnė valstybės tarnyba, kuria siūloma valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių bei darbo užmokestį susieti su darbuotojų kompetencijomis, jų veiklos rezultatais, gebėjimais. Atlygio politiką siūloma pertvarkyti pareiginę algą apskaičiuojant pagal vidutinį šalies darbo užmokestį. Nors buvo girdėti kalbos, kad politikai taip nori pasididinti darbo užmokestį jau dabar, atlyginimai bus peržiūrimi etapiškai, pradedant nuo teismų ir teisėjų, valstybės įstaigų darbuotojų, vėliau – statutinių pareigūnų, darbo sutartininkų ir tik trečiuoju etapu politikų. Ir tik nuo 2025 m.!

Po reformos įgyvendinimo eiliniams valstybės tarnautojams, tikėtina, nebus skiriami didesni asignavimai, o Seimo nariai būtų paskutinė grandis, kuriai atlyginimas būtų didinamas.

Kitąmet Valstybės tarnybos departamentą ketinama perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą, kuri galėtų įgyvendinti valstybės tarnybos politiką vykdant valstybės tarnybos vadovų valdymą, viešojo administravimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių koordinavimą, ugdymą. Planuojama, kad Agentūra taip pat atliks įstaigų bei jų teikiamų paslaugų stebėseną bei efektyvumo vertinimą, vykdys konsultacijas.

Per visą reformavimo planų laiką politikai buvo pasiskirtę į dvi stovyklas – palaikantys pertvarką valdantieji ir opozicija bei profesinės sąjungos, kritikuojančios būsimus sprendimus dėl pablogėsiančių darbo sąlygų aukščiausių postų neužimantiems valstybės tarnautojams.

Vieni palaiko modelį, kuris būtų grįstas privataus sektoriaus priemonių taikymu viešajame, kiti pasisako už specialaus valstybės tarnautojų statuso išsaugojimą bei karjeros modelį. Bene daugiausia pasipiktinimo visuomenėje sulaukė būsimas darbo užmokesčio valstybės tarnautojams ir Seimo nariams didėjimas. Eilinio Seimo nario alga kiltų apie 1700 eurų, Seimo pirmininko, ministro pirmininko apie 2400 eurų, ministrai gautų apie 2000 eurų daugiau.

Tačiau kalbose apie darbo užmokestį esama skirtingų išaiškinimų – panašias funkcijas vykdantys valstybės tarnautojams būtų nustatyti skirtingo dydžio maksimalūs pareiginės algos koeficientai, kas vieniems gali reikšti darbo užmokesčio augimą, o kitiems sumažėjimą. Po reformos įgyvendinimo eiliniams valstybės tarnautojams, tikėtina, nebus skiriami didesni asignavimai, o Seimo nariai būtų paskutinė grandis, kuriai atlyginimas būtų didinamas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min