Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2018 vasario 27d. 10:55

Laura Galdikienė: Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Laura Galdikienė Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra svarbus, pats savaime negarantuoja aukštesnės visuomenės gerovės, pagal kurią piliečiai yra linkę vertinti šalies ekonomikos sėkmę. Ką apie Lietuvos gerovės pokyčius gali pasakyti alternatyvūs rodikliai?

Visuomenės gerovę įprasta vertinti pasitelkus šalyje sukuriamo BVP vienam gyventojui perspektyvą. Tačiau šiandien šis rodiklis susilaukia nemažai kritikos. Vis dažniau sutariama, jog BVP, kuriam nesvetimi rimti matavimo trūkumai bei pasikeitusios ekonomikos poreikių neatitikimas, yra uzurpavęs viešųjų diskusijų erdvę ir politinę darbotvarkę. Tuo tarpu ekonomikos augimo kokybės, teisingumo, tvarumo ir kiti visuomenės gerovės aspektai paliekami nuošalėje.

Apie būtinybę atsisakyti BVP „vienvaldystės“ ir kreipti viešąjį diskursą visuomenės gerovės linkme signalizuoja ir pasaulyje neseniai kilusi populizmo banga. Visuomenės nepasitenkinimas, nepaisant spartaus BVP augimo, jaučiamas ir Lietuvoje, kur neretai imama dvejoti, ar ekonomikos augimo vaisiai pasiekia visas visuomenės grupes ir prisideda prie bendros gerovės kilimo.

Sutariant, jog BVP yra ne pats geriausias gerovės progreso matas, yra bandymų ir siūlymų, kokiu kitu lengvai suprantamu ir komunikuojamu rodikliu būtų galima jį pakeisti ar papildyti. Ko gero populiariausias alternatyvus būdas stebėti gyvenimo lygio progresą yra pasitelkti į pagalbą iš atskirų rodiklių sukonstruotus indeksus. Šio būdo entuziastingai ėmėsi įvairios tarptautinės institucijos ne tik savo sudarytų indeksų pokyčių stebėjimui, bet ir šalių reitingavimui pagal juos. Šie indeksai pateikia įdomių įžvalgų apie Lietuvos visuomenės gerovės progresą.

Štai Jungtinių tautų Žmogaus socialinės raidos indekso reitinge (angl. Human Development Index), kuris vertina šalies pasiekimus sveikatos, švietimo ir pajamų dimensijose, Lietuva patenka tarp aukščiausiai įvertintų šalių ir užima 37 vietą iš 188 šalių. Visgi būtina paminėti ir tai, kad daugiausia progreso pasiekta iki 2010 m., tačiau nuo tada šalies progreso tempas gerokai sumenko ir 2015 m., lyginant su 2010 m., Lietuva šalių reitinge smuko 1 vieta žemyn.

Be to, pakoregavus šį indeksą pagal pajamų, gyvenimo trukmės ir išsilavinimo nelygybės rodiklius, šalies indekso vertė sumenksta 10,5 proc. ir tai yra viena didžiausių korekcijų tarp minėtos grupės šalių. Tai iliustruoja, jog šalis patiria nemenkus gerovės nuostolius dėl šalyje egzistuojančios nemažos ne tik pajamų, bet ir sveikatos bei švietimo rezultatų nelygybės.

Tuo tarpu Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame Įtraukiančio vystymosi indekso (angl. Inclusive Development Index) reitinge Lietuva ir šiemet, ir pernai tarp besivystančių šalių atsidūrė pirmoje vietoje ir aplenkė daugelį naujųjų ES šalių. Lietuva šiame reitinge patenka tarp 20 proc. pažangiausių besivystančių šalių pagal tokius rodiklius, kaip darbo jėgos produktyvumas, vidutinės disponuojamosios pajamos, nacionalinės santaupos ir netgi turto nelygybė, kuri yra gerokai mažesnė nei daugelyje senųjų išsivysčiusių šalių.

Visgi nepaisant išaugusio įvairių indeksų bei subjektyvaus laimės vertinimo populiarumo, pasaulyje bandoma kurti ir labiau rafinuotus naujus gerovės rodiklius, kurie taip pat galėtų tapti reguliariai stebimais.

Visgi pastarųjų 5 metų tendencijos atskleidžia ir nerimą keliančių ženklų. Augantis išlaikomo ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, pajamų nelygybė, menkas progresas mažinant skurdą bei išaugęs santykinis išskiriamo anglies dvideginio kiekis neigiamai veikia visuomenės gerovę. Prasta gyventojų sveikata, apie kurią signalizuoja santykinai trumpa tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, ir gana menkas progresas ją gerinant taip pat yra viena iš dėmesio reikalaujančių sričių.

Kiek kitokį sprendimą gerovės matavimo problemai siūlo „laimės ekonomikos“ apologetai. Pastarieji teigia, jog svarbiausia yra subjektyvus laimės vertinimas, kuris nustatomas apklausų pagalba, o politikos formuotojų užduotis ją maksimizuoti. JT Pasaulio laimės ataskaitoje ėmėsi reitinguoti šalis pagal suvokiamą laimės lygį ir bando įvertinti, kokie veiksniai jį lemia. Remiantis 2016 m. ataskaita, lietuvių suvokiama laimė per pastaruosius 10 metų sumenko, tačiau šalis vis dar patenka tarp 60 laimingiausių pasaulio valstybių ir reitinge gerokai lenkia kitas Baltijos šalis.

Visgi šis būdas vertinti gerovę turi ir trūkumų. Praktiškai sudėtinga nustatyti, kokie konkrečiai veiksniai lėmė suvokiamos laimės pokyčius, tad neretai gali būti sudėtinga parinkti galimus sprendimus. Be to, politinės priemonės net ne visada gali būti veiksmingos, kadangi laimės pojūtį gali veikti nuo jų nepriklausantys veiksniai, pavyzdžiui, asmeninės savybės, tautinės ypatybės, istorinė patirtis ar net nuotaika. Tad toks gerovės matas realybėje gali būti netikslus, o jo veikimas praktikoje − komplikuotas.

Visgi nepaisant išaugusio įvairių indeksų bei subjektyvaus laimės vertinimo populiarumo, pasaulyje bandoma kurti ir labiau rafinuotus naujus gerovės rodiklius, kurie taip pat galėtų tapti reguliariai stebimais. Pavyzdžiui, Stenfordo universiteto mokslininkai Jones ir Klenow sukonstravo visiškai naują gerovės matą, kuriame vartojimo duomenys koreguojami pagal tokius gerovės aspektus, kaip laisvalaikis, nelygybė bei tikėtina gyvenimo trukmė.

Pavyzdžiui, pasirodo, jog dėl ilgesnės gyvenimo trukmės, mažesnės nelygybės ir trumpesnių darbo valandų Vakarų Europos šalyse gyvenimo standartai yra gerokai aukštesni nei rodo BVP vienam gyventojui. Tuo tarpu besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje, Kinijoje, Pietų Azijoje, gyvenimo standartai yra gerokai žemesni nei rodo BVP statistika. Lietuva šiame tyrime neanalizuojama, visgi tikėtina, jog „neblizgantys“ tikėtinos gyvenimo trukmės ir pajamų nelygybės rodikliai taip pat timpteltų šalies gyvenimo standartų įvertį žemyn.

Tad nors alternatyvių būdų įvertinti visuomenės gerovę ir jos raidą jau yra, kol kas visi minėti indeksai ir rodikliai sunkiai skinasi kelią į viešąsias diskusijas. Tikėtina, jog taip yra dėl to, kad ir patys politikai netrykšta dideliu užsidegimu kažką keisti – juk siekti ne vien spartaus, bet ir tvaraus bei įtraukiančio ekonomikos augimo būtų gerokai sunkesnė jiems tenkanti užduotis.

Vis tik, net jei toks gerovės rodiklis ir nebūtų labai mėgstamas politikų, jis, tikėtina, paskatintų tiek visuomenę, tiek politikus pažvelgti į ekonomiką ir į visuomenės gerovę kompleksiškai ir paskatintų siekti teigiamų pokyčių. Kol kas vis dar keliaujame neturėdami aiškaus kompaso ir, nors judame greitai, nežinome, ar judame teisinga kryptimi.

Laura Galdikienė yra „Swedbank“ vyresniosioji ekonomistė.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gyvenimas

Smurtą tėvų šeimoje mačiusi Loreta ėmėsi socialinės iniciatyvos: „Pabandykime tas moteris suprasti“

Pasaulis kišenėje

Palanga laukia antplūdžio: gelbėtojai primena, jog Baltija klastinga

Aktualu

Dalia Grybauskaitė ir Ramūnas Karbauskis išėjo į atvirą kovą – kuo tai gresia valstybei?

Aktualu

Avarija geležinkelyje: prieš apklausą lietuviui prireikė medikų pagalbos, italų advokatui jis paaiškino savo veiksmus katastrofos metu

Verslas

JAV pradėjo kriminalinį tyrimą dėl manipuliavimo bitkoinų kainomis

Paskutinis sezono „Ginčas“: ar Kaunas pajėgus surengti Finalo ketvertą?

Gazas

„Toyota“ britų norą įteisinti tik tuos automobilius, kurie galės elektra įveikti 80 km, vadina neapgalvotu

Atmintinė vartotojui: 8 būdai, kaip apriboti arba uždrausti asmeninių duomenų rinkimą

Maistas

Vakarienė pas Jurgą ir Paulių. Umbrijos dvelksmas: du pagrindiniai pirmieji patiekalai – gnocchi ir strangozzi

Aktualu

Donaldas Trumpas atšaukė planuotą susitikimą su Kim Jong Unu: paskelbė atvirą laišką Pirmininkui

24sek

D.Motiejūnas – apie susidomėjimą iš NBA, „Žalgirį“ ir Lietuvos rinktinę

Aktualu

Laurai Matjošaitytei teko pasiaiškinti dėl slapto pasimatymo su „valstiečiais“

Kultūra

Birželio pradžioje Lietuvoje vyks Pasaulio viktorinos čempionatas: pasitikrinti žinias gali visi norintys

Lukiškių aikštėje atidaryta skaitykla po atviru dangumi „Vilnius skaito“

Verslas

15min studijoje: ką galime veikti su savo duomenimis, įsigaliojus įmones gąsdinančiam reglamentui

24sek

Rimantas Kaukėnas sportbačių ant vinies nekabina: „Esu labai neapsisprendęs“

Vardai

„Pikaso“ narys Rokas Laureckis susituokė su čiuožimo trenere Aida Rybalko

Verslas

S.Skvernelis neabejoja, kad Žemės ūkio ministerija atsidurs Kaune, dėl Aplinkos ministerijos – neaišku

Aktualu

Jungtinė Karalystė pasmerkė rusų pokštininkų skambutį užsienio reikalų sekretoriui B.Johnsonui: ką jis pasakė?

Aktualu

Gabiausius ISM studentus „100 talentų“ stipendija motyvuoja likti Lietuvoje

Naujienos

Gyvenimas

Smurtą tėvų šeimoje mačiusi Loreta ėmėsi socialinės iniciatyvos: „Pabandykime tas moteris suprasti“

Pasaulis kišenėje

Palanga laukia antplūdžio: gelbėtojai primena, jog Baltija klastinga

Aktualu

Dalia Grybauskaitė ir Ramūnas Karbauskis išėjo į atvirą kovą – kuo tai gresia valstybei?

Vardai

Edita Daniūtė – apie gyvenimą Italijoje, sužadėtinio meilę cepelinams ir įkurtuves naujuose namuose

Aktualu

Avarija geležinkelyje: prieš apklausą lietuviui prireikė medikų pagalbos, italų advokatui jis paaiškino savo veiksmus katastrofos metu

Verslas

JAV pradėjo kriminalinį tyrimą dėl manipuliavimo bitkoinų kainomis

Paskutinis sezono „Ginčas“: ar Kaunas pajėgus surengti Finalo ketvertą?

Atmintinė vartotojui: 8 būdai, kaip apriboti arba uždrausti asmeninių duomenų rinkimą

Gazas

„Toyota“ britų norą įteisinti tik tuos automobilius, kurie galės elektra įveikti 80 km, vadina neapgalvotu

Maistas

Vakarienė pas Jurgą ir Paulių. Umbrijos dvelksmas: du pagrindiniai pirmieji patiekalai – gnocchi ir strangozzi

Aktualu

Donaldas Trumpas atšaukė planuotą susitikimą su Kim Jong Unu: paskelbė atvirą laišką Pirmininkui

24sek

D.Motiejūnas – apie susidomėjimą iš NBA, „Žalgirį“ ir Lietuvos rinktinę

Kultūra

Birželio pradžioje Lietuvoje vyks Pasaulio viktorinos čempionatas: pasitikrinti žinias gali visi norintys

Lukiškių aikštėje atidaryta skaitykla po atviru dangumi „Vilnius skaito“

Verslas

15min studijoje: ką galime veikti su savo duomenimis, įsigaliojus įmones gąsdinančiam reglamentui

24sek

Rimantas Kaukėnas sportbačių ant vinies nekabina: „Esu labai neapsisprendęs“

Vardai

„Pikaso“ narys Rokas Laureckis susituokė su čiuožimo trenere Aida Rybalko

Aktualu

Laurai Matjošaitytei teko pasiaiškinti dėl slapto pasimatymo su „valstiečiais“

Verslas

S.Skvernelis neabejoja, kad Žemės ūkio ministerija atsidurs Kaune, dėl Aplinkos ministerijos – neaišku

Aktualu

Jungtinė Karalystė pasmerkė rusų pokštininkų skambutį užsienio reikalų sekretoriui B.Johnsonui: ką jis pasakė?

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Daugiau skonio

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie 15min