Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Laura Galdikienė: Pavojaus varpai šalies ekonomikai?

Šaltinis: 15min
0
A A

Laura Galdikienė Kovo mėnesį ir toliau tęsėsi apdirbamosios gamybos apimties mažėjimo tendencija – lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais apdirbamoji gamyba susitraukė 10,4 procentais. Lietuvos prekių eksporto duomenys taip pat nedžiugina. Kyla klausimas, ar tai laikina korekcija, ar Lietuvos gamintojai iš tiesų susiduria su rimtais iššūkiais?

Skambinti pavojaus varpais dar anksti, kadangi prastus šių metų pradžios apdirbamosios gamybos rezultatus lėmė tik vienas veiksnys – stipriai smukusi naftos produktų gamyba.

Rafinuoti naftos produktai sudaro didelę dalį (apie 20-30 proc.) bendroje apdirbamosios pramonės struktūroje, tad sumažėjusi naftos produktų gamyba iškart neigiamai veikia visos apdirbamosios gamybos duomenis. Kita vertus, pastaruoju metu prastėjantys naftos produktų gamybos rezultatai signalizuoja apie ypač sudėtingą didžiausios Lietuvos įmonės, naftos perdirbimo kompanijos „Orlen Lietuva“, situaciją.

Dauguma kitų apdirbamosios gamybos šakų augino savo produkciją, todėl panašu, jog jos nesusidūrė su paklausos mažėjimo problemomis. Apdirbamoji gamyba be rafinuotų naftos produktų gamybos kovo mėnesį buvo 5,7 proc. didesnė nei prieš metus. Vasario mėnesį augimą fiksavo ir chemijos pramonė, tad Lietuvos trąšų gamintojai pamažu ima ropštis iš duobės.

Skambinti pavojaus varpais dar anksti, kadangi prastus šių metų pradžios apdirbamosios gamybos rezultatus lėmė tik vienas veiksnys – stipriai smukusi naftos produktų gamyba.

Panašios tendencijos atsispindi ir eksporto duomenyse. Beveik perpus susitraukęs mineralinio kuro eksportas, krentantis trąšų eksportas bei dėl aukštos praėjusių metų palyginamos bazės šiemet stipriai smukęs javų eksportas lėmė tai, kad šių metų sausio-vasario mėnesiais lietuviškos kilmės prekių eksportas buvo net 19,4 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Išaugus konkurencijai trąšų rinkoje ir smukus produkcijos kainai dėl aukštų gamybos sąnaudų, Lietuvos gamintojų konkurencingumas sumažėjo. Tačiau panašu, kad vėl į viršų besistiebiančios pasaulinės trąšų kainos leis Lietuvos trąšų gamintojams kiek atsipūsti. Ateityje šios įmonės konkurencingumas ir toliau daugiausia priklausys nuo gamtinių dujų kainų, o jos, panašu, Lietuvoje mažės tik ilguoju laikotarpiu.

Kol kas jokių prošvaisčių nematyti Lietuvos naftos perdirbimo kompanijos padangėje. Ši įmonė susiduria su struktūrinėmis problemomis – pasaulyje išaugus degalų pasiūlai iš Azijos ir Artimųjų Rytų ir dėl to stipriai sumažėjus pelno maržoms Lietuvos perdirbimo įmonė nebeišgali konkuruoti su mažesnes kainas siūlančiais degalų gamintojais.

Be to, Europoje sparčiai mažėja naftos produktų paklausa. Dėl skalūnų revoliucijos užsivėrusi JAV rinka, kuriai 2013 m. teko apie 9 proc. lietuviškų degalų eksporto, taip pat sudavė skaudų smūgį įmonei, net pusę eksportuojamos produkcijos gabenančiai jūra.

Ukrainai tenka daugiau nei 11 proc. lietuviškų mineralinių produktų eksporto, tačiau ekonominis ir politinis nestabilumas šioje valstybėje irgi neleidžia įmonės vadovybei atsikvėpti. Geležinkelio tarifų sumažinimas vargu ar labai padidins šios sovietmečiu statytos įmonės konkurencingumą, o planuojamas naftotiekio ir produktotiekio tiesimas užtruks ilgai. Tad iki kol šie projektai bus baigti, situacija įmonėje gali dar labiau pablogėti.

tebint, jog dauguma kitų Lietuvos gamintojų ir toliau sėkmingai didino savo eksporto apimtis, galima teigti, jog jos nesusidūrė su rimtesnėmis konkurencingumo problemomis.

Stebint, jog dauguma kitų Lietuvos gamintojų ir toliau sėkmingai didino savo eksporto apimtis, galima teigti, jog jos nesusidūrė su rimtesnėmis konkurencingumo problemomis.

Vasario mėnesį sparčiausiai augo mašinų ir įrengimų, baldų, medienos ir popieriaus bei gyvūninės kilmės produktų eksportas.

Mažai tikėtina, kad dėl problemų Rusijos ekonomikoje Lietuvos gamintojų eksporto dalis, tenkanti šiai rinkai, labai sumažės – net ir pingant rubliui, įmonės turi galimybių mažinti pelno maržas, kurios šioje rinkoje yra gana didelės, ir taip išlikti konkurencingos.

Be to, potencialo lietuviškos kilmės eksporto augimui yra ir atsigaunančioje Europos Sąjungos rinkoje. Tai, jog situacija Lietuvos pramonėje nekelia didelio susirūpinimo, rodo ir aukštas pramoninkų optimizmas – šių metų kovo mėn. daugiau pramoninkų nei prieš metus prognozavo, kad produkcijos gamyba ir eksportas didės. Vis dėlto balandžio mėn. pramoninkų lūkesčiai gali rodyti jau kiek pasikeitusią situaciją.

Laura Galdikienė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min