Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2015 birželio 18d. 11:57

Mantas Šnioka: Lietuvio svajonė – dirbk mažiau, uždirbk daugiau

Mantas Šnioka Minimali mėnesinė alga (MMA) pastaruoju metu vis dažniau tampa tiesiog žaisliuku socialdemokratų vyriausybės rankose, kuriuo nevengiama žongliruoti, stengiantis įsiteikti potencialiems rinkėjams.

Atviru ir ne itin skaniu būdu garsiai deklaruojama, kad visos pastangos dedamos dėl paprasto žmogaus gerovės: stengiamasi, jog jis daugiau uždirbtų, lengviau įsidarbintų, kad jo neengtų baisuokliai darbdaviai, kad visai šaliai nuo to būtų tik geriau.  Tačiau ar tikrai šie lengva ranka žarstomi pažadai užtikrins ateitį?

Atrodo, jog Vyriausybė, pernelyg tvirtai įsikandusi „paprasto žmogaus“ koncepcijos, jau seniai nebemato nieko, kas vyksta aplink. Rodos, jog mąstyti apie visuomenę, nebandant jos skirstyti – tiesiog ne jų jėgoms. Ką jau kalbėti apie bendrą valstybės ekonominę padėtį ar jos ateities perspektyvas.

Atrodo, jog Vyriausybė, pernelyg tvirtai įsikandusi „paprasto žmogaus“ koncepcijos, jau seniai nebemato nieko, kas vyksta aplink.

Ir visgi, Algirdo Butkevičiaus svajonė po truputį pildosi – nuo liepos 1 d. MMA bus keliama iki 325 eurų (šiuo metu ji siekia 300 eurų). Tačiau klausimas, ar mūsų šaliai ir piliečiams toks sprendimas yra reikalingas, išlieka. Ir atsakymas į jį būtų griežtas „NE“, paremtas 5 svariais argumentais.

Priežastis Nr. 1. Minimalios mėnesinės algos didinimas – kelias link bankroto smulkiajam verslui.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikti tyrimai apie įmonių reakciją į minimalios mėnesinės algos didinimą rodo, kad MMA didinimas blogina įmonių, ypač smulkių, finansinę padėtį ir gali privesti prie bankroto.

Padidinus MMA, darbdaviai, kurie neturi galimybės padidinti kainų (pvz., neleidžia Viešųjų pirkimų įstatymas, nenori sumažinti pardavimo apimčių, prarasti užsakymų ir klientų bei kt.) ir kurie, pakėlus MMA negali imtis kitų veiksmų (sumažinti kitas sąnaudas, atleisti darbuotojus, sumažinti atlyginimus kitiems darbuotojams ar kt.) dėl išaugusių darbo sąnaudų gali patirti finansinių sunkumų.

O didžiausias jų – įmonės bankrotas. Ne paslaptis, kad didžioji dalis MMA gavėjų dirba būtent smulkiajame versle (įmonėse, turinčiose iki 9 darbuotojų, beveik 35 proc. darbuotojų gauna MMA, o įmonėse, turinčiose 10–49 darbuotojų, MMA gauna apie 20 proc. darbuotojų), pavyzdžiui, mažmeninės prekybos, statybų, maitinimo ar apgyvendinimo įmonėse.

2012 m. II pusmetį, padidinus MMA 50 Lt (14,49 eur), tokių įstaigų bankrotų skaičius padidėjo 28 proc. Užsidarė trečdaliu daugiau bandelių krautuvėlių, mažų kavinių miesto centre ar jaukių viešbučių nedideliuose miesteliuose.

Priežastis Nr. 2.  Minimalios mėnesinės algos didinimas atveria kelius į darbo biržą.

Minimali mėnesinė alga yra pinigai, kuriuos darbdavys išmoka darbuotojui valstybės nurodymu. Kitais žodžiais tariant, su botagu stovinčio prievaizdo, laikančio savo rankose visus prievartos ir reguliacinius mechanizmus, nurodymu. Trumpuoju laikotarpiu darbuotojas patiria džiaugsmą ir pasitenkinimą – į jo kišenę išmokami didesni pinigai, ilgajame laikotarpyje – virš jo galvos kaupiasi atleidimu grasinantys debesys.

Darbdavys, priverstas mokėti didesnį atlyginimą, kuris nepriklauso nuo darbuotojo sukuriamos darbo vertės ar turimos kvalifikacijos, nebeišgali jo išlaikyti, ir pasirenka du kelius – visišką atleidimą arba etatų mažinimą.

Tai paaiškina, kad darbdavys, priverstas mokėti didesnį atlyginimą, kuris nepriklauso nuo darbuotojo sukuriamos darbo vertės ar turimos kvalifikacijos, nebeišgali jo išlaikyti, ir pasirenka du kelius – visišką atleidimą arba etatų mažinimą.

Pirmuoju keliu nueina apie 17 proc. darbdavių, antruoju – apie 15 proc. Darbuotojas tiesiu taikymu keliauja į darbo biržą arba dirba tokį patį valandų skaičių tik už mažesnį atlyginimą.

Priežastis nr. 3. Minimali mėnesinė alga tarsi kliūčių ruožas jaunimui įsidarbinti.

Didžiąją dalį gaunančių MMA (18,9 proc.) sudaro jaunimas iki 20 metų. Tad laikas nuo laiko didinamas MMA tiesia akmenimis grįstą kelią link efektyvios integracijos į darbo rinką. Ir dar duobėtą.

Darbdaviai mieliau renkasi jau didesnę patirtį turinčius darbuotojus, o mažiau patyrę jaunuoliai praranda galimybę augti ir tobulėti, nes yra arba nesamdomi dėl praktikos stokos arba atleidžiami patys pirmi. Vėlgi – dėl patirties trūkumo.

Tai užprogramuoja situaciją, kuri didina jaunimo abejingumą ir mažina motyvaciją aktyviai dalyvauti visuomeniniame valstybės gyvenime bei patiems savarankiškai kurti asmeninį gyvenimą. Tad scenarijus aiškus: toliau girdėsime raudas dėl didelio jaunimo nedarbo ir menkos integracijos į darbo rinką.

Priežastis Nr. 4. MMA didinimas atskleidžia ekonominį nepagrįstumą.

Viena iš MMA didinimo priežasčių – siekis, kad MMA artėtų prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. 2013 metais Lietuvoje MMA siekė apie 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio, visose kitose šalyse santykis yra gerokai mažesnis ir šioje vietoje Lietuva labai lenkia daugelį Europos Sąjungos valstybių.

Ar valdantieji suvokia verslo, kuriančio darbo vietas, pritraukiančio investicijas ir inovacijas, išnaudojimo ribas ir apskritai valstybės galimybes? Ar žvelgia į svarbias problemas straublio tiesumu ir apsiriboja savo pačių nerealiomis svajonėmis?

MMA santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu nėra ekonomiškai pagrįstas. Toks susiejimas reikštų, kad MMA nustatymas pagal vidutinį darbo užmokestį užprogramuoja automatišką MMA kėlimą. Todėl kaskart didinant MMA, turėtų didėti ir vidutinis darbo užmokestis, o norint išlaikyti tokį pat santykį vėl reikėtų didinti MMA. Susidarytų situacija, visiškai nepriklausanti nuo ekonominės padėties, įmonių galimybių didinti mokamą darbo užmokestį ar darbo našumo. O darbuotojas jaustųsi kaip voverė užburtame rate.

Priežastis nr. 5. MMA didinimas kainuos triskart tiek, kiek yra skiriama Kultūros ministerijai.

Planuojamas MMA didinimas nuo 300 eurų iki 325 eurų, LLRI atliktais skaičiavimais, valstybės sektoriui kainuotų apie 18 mln. eurų, privačiam – keturis kartus daugiau (apie 73 mln eurų).

Ne visos įmonės gali būti finansiškai pajėgios mokėti didesnius atlyginimus. Tai savaime lems didesnį nedarbą – įmonių vadovai atsisakys dalies darbuotojų, tai padidins gana sunkią situaciją išgyvenančių savivaldybių skolas, lems mažesnį investicijų kiekį ir menkesnes įmonių bei įstaigų plėtros galimybes.

Vietoje išvadų…

Ir vis tik valdantieji toliau negali nustoti spurdėti. Premjeras A.Butkevičius teigia, kad siūlys MMA didinti ir toliau, bent jau iki tol, kol ji pasieks 350 eurų. Kitos Seimo frakcijos užsimojo MMA kelti daugiau nei 100 eurų (kol ji pasieks 437 eurų).

Kyla paprastas klausimas: ar valdantieji suvokia verslo, kuriančio darbo vietas, pritraukiančio investicijas ir inovacijas, išnaudojimo ribas ir apskritai valstybės galimybes? Ar žvelgia į svarbias problemas straublio tiesumu ir apsiriboja savo pačių nerealiomis svajonėmis? Išvada ganėtinai paprasta ir aiški – atėjo metas Vyriausybei nustoti kurti išlaikytinių visuomenę ir į situaciją pažvelgti nusiėmus rožinius akinius.

Mantas Šnioka yra nepriklausomos jaunimo organizacijos Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas. 
 
Lietuvio svajonė: dirbk mažiau, uždirbk daugiau
Lietuvio svajonė: dirbk mažiau, uždirbk daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

24sek

Kauno „Žalgirio“ sirgaliai: mylimiausią žaidėją nulemia plaukų spalva ir kodėl trečia vieta geriau už auksą

Pasaulis kišenėje

Naujutėlaitis milžinas už 625 milijonus: į Klaipėdą atplaukė ką tik pakrikštytas kruizinis laivas

Aktualu

Papiktino užtvertas Kauno klinikų vaistinės įėjimas neįgaliesiems: įrengia ir nenaudoja?

Vardai

Pirmagimio besilaukianti Greta Lebedeva: „Svajojam apie du ar tris vaikučius, kaip Dievas duos“

Aktualu

Premjeras Saulius Skvernelis apie galimus konkurentus: „Tegul pasinervina“

Gyvenimas

Trenerė A.Pakalenkaitė: „Jei figūrą paveldime, kodėl tiek daug žmonių priauga po 6–20 kg per kelis mėnesius?“

15min tema Verslas

Sulieknėk, keliauk, atsinaujink, pirk – asmenines reklamas jau galima užčiaupti

Sportas

Į kovą dėl Baltijos taurės lietuviai stos apkarpytu sąrašu, bet nesumažinę ambicijų

Mokslas.IT

„Xiaomi Mi“ robotas siurblys: kaip kinai išvalė grindis ir nušluostė nosis

22 kartus į Everestą užkopęs nepalietis pagerino savo paties pasiektą pasaulio rekordą

Vardai

Seserys Puzaraitės ir Katažina: ar jos išdrįsta pasirodyti mieste be jokio makiažo?

Aktualu

Kaune besiblaškiusio čiau čiau veislės šuns likimas nežinomas: nepavyko net jo pašauti

Klajokliai elnių augintojai Mongolijoje siekia išsaugoti tradicijas

Kurios įmonės indėlis Kauno miesto gerovei svarbiausias?

Maistas

Nidos receptas: kaip teisingai iškepti „steiką“?

Vardai

15min studijoje – „Galapagų“ desantas: A.Barniškis-Blėka, V.Bareikis, „G&G Sindikatas“

Verslas

LRT tarybos pirmininku išrinktas Liudvikas Gadeikis

Aktualu

Laurynas Totoraitis: Kokią reikšmę baudžiamojoje byloje turės E.Masiulio gautas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo?

Vardai

Jazzu staigmena gerbėjams – solinis koncertas Palangoje

24sek

Šaras ir CSKA: ar „Žalgiriui“ reikia nerimauti dėl rusų milijonų?

Naujienos

24sek

Kauno „Žalgirio“ sirgaliai: mylimiausią žaidėją nulemia plaukų spalva ir kodėl trečia vieta geriau už auksą

Pasaulis kišenėje

Naujutėlaitis milžinas už 625 milijonus: į Klaipėdą atplaukė ką tik pakrikštytas kruizinis laivas

Aktualu

Papiktino užtvertas Kauno klinikų vaistinės įėjimas neįgaliesiems: įrengia ir nenaudoja?

Vardai

Pirmagimio besilaukianti Greta Lebedeva: „Svajojam apie du ar tris vaikučius, kaip Dievas duos“

Aktualu

Premjeras Saulius Skvernelis apie galimus konkurentus: „Tegul pasinervina“

Gyvenimas

Trenerė A.Pakalenkaitė: „Jei figūrą paveldime, kodėl tiek daug žmonių priauga po 6–20 kg per kelis mėnesius?“

15min tema Verslas

Sulieknėk, keliauk, atsinaujink, pirk – asmenines reklamas jau galima užčiaupti

Sportas

Į kovą dėl Baltijos taurės lietuviai stos apkarpytu sąrašu, bet nesumažinę ambicijų

Mokslas.IT

„Xiaomi Mi“ robotas siurblys: kaip kinai išvalė grindis ir nušluostė nosis

22 kartus į Everestą užkopęs nepalietis pagerino savo paties pasiektą pasaulio rekordą

Vardai

Seserys Puzaraitės ir Katažina: ar jos išdrįsta pasirodyti mieste be jokio makiažo?

Aktualu

Kaune besiblaškiusio čiau čiau veislės šuns likimas nežinomas: nepavyko net jo pašauti

Klajokliai elnių augintojai Mongolijoje siekia išsaugoti tradicijas

Kurios įmonės indėlis Kauno miesto gerovei svarbiausias?

Maistas

Nidos receptas: kaip teisingai iškepti „steiką“?

Vardai

15min studijoje – „Galapagų“ desantas: A.Barniškis-Blėka, V.Bareikis, „G&G Sindikatas“

Verslas

LRT tarybos pirmininku išrinktas Liudvikas Gadeikis

Verslas

V.Sinkevičius apie idėją kurti valstybinių vaistinių tinklą: abejoju, kiek tai reikalinga

Aktualu

Baltarusija paskyrė ambasadorių Švedijoje po „pliušinių meškiukų desanto“ skandalo

Interviu Kultūra

Režisierė Saulė Degutytė: vaikai nebemato, kaip tėvai dirba

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Daugiau skonio

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie 15min