Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 30d. 18:57

Mantas Karanauskas: Kokios pamokos mokinių laukia rudenį?

Mantas Karanauskas Lietuvoje vis didėjant fiksuojamų koronaviruso atvejų skaičiui į skubų posėdį susirinkusi vyriausybė priėmė sprendimą, kad nuo rugpjūčio 1-osios kaukes bus privaloma dėvėti viešajame transporte, prekybos vietose, masiniuose susibūrimuose. Tuo metu iki mokslo metų pradžios likus mėnesiui laiko vis dar nėra aišku kokia mokslo metų pradžia laukia rugsėjo pirmąją į mokyklas sugrįšiančių moksleivių, taip pat jų mokytojų, kurie į ugdymo įstaigas sugrįš nuo rugpjūčio vidurio.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius yra sakęs, kad rudenį galimi trys mokinių ugdymo scenarijai. Įprastas mokinių ugdymas, miršus ugdymas arba nuotolinis ugdymas.

Pirmuoju atveju mokyklose vyktų įprastos pamokos, nebūtų jokių atstumų ribojimų tarp mokinių, pamokose galėtų dalyvauti visi mokiniai, jie nenaudotų nuo viruso apsaugančių kaukių. Reikia pripažinti, kad atsižvelgiant į epidemiologų išsakomas prognozes, tikimybė, kad tokiu būdu vyks pamokos, artėjant rudeniui yra vis mažesnė.

Mišraus ugdymo sistema taptų nauju iššūkiu daugeliui Lietuvos pedagogų. Jei būtų nuspręsta visuotinai įvesti mišrų mokinių ugdymą, dalis mokinių eitų į mokykloje vykstančias pamokas, o likę mokiniai, kurių šeimose yra vyresnių nei šešiasdešimties metų ir rizikos grupei priklausančių asmenų, liktų mokytis namuose. Tokiu atveju mokytojai ne tik vestų įprastas pamokas, bet jas filmuotų bei transliuotų namuose likusiems mokiniams. Šis ugdymo modelis reikalautų didelio mokytojų, mokinių bei jų tėvų bendruomenės susitelkimo, tačiau stebint į vis didėjantį naujų koronaviruso atvejų šalyje skaičių darosi panašu, kad yra labiausiai tikėtinas.

Nuotolinio ugdymo galimybę šių metų pavasarį jau išbandė visos šalies ugdymo įstaigos. Sveikintina, kad švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendino pažadą aprūpinti daugiavaikes šeimas trūkstama kompiuterine įranga. Kitavertus daugeliui tapo akivaizdu, kad nuotolinis mokymas tikrai nėra toks efektyvus kaip įprastas ugdymas. Išryškėjo nemažai patyčių atvejų, mokytojams kilo didelių sunkumų užtikrinant, kad vaikai sąžiningai atliktų atsiskaitomuosius darbus, kilo pamokų lankomumo problemų, galiausiai gyvo kontakto su mokytoju nebuvimas sumažino kai kurių mokinių mokymosi motyvaciją. Norisi tikėtis, kad šis ugdymo scenarijus visuotinai nebebus įvestas, tačiau sulaukus antros koronavirusu susirgusių asmenų gausos gali tapti neišvengiamu.

Tai pat vis dar nėra aiškiai atsakytas klausimas kaip dirbs vyresni nei šešiasdešimties metų ir rizikos grupei priklausantys pedagogai. Tokių mokytojų Lietuvoje yra net penktadalis. Būtų sąžininga, kad jie turėtų galimybę pasirinkti kaip nori dirbti – būdami klasėje ar nuotoliniu būdu.

Mantas Karanauskas yra Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min