Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 30d. 08:32

Margarita Pilkienė: Kas svarbiau – nusiteikimas mokytis ar pažintinis intelektas?

Margarita Pilkienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Taikomosios organizacijos psichologijos modulio vadovė Aukštas IQ, arba pažintinis intelektas, neretai asocijuojamas su sėkmingam profesiniam ir asmeniniam gyvenimui susikurti reikalingu elementu. Tačiau ar tikrai aukštas pažintinis intelektas yra TAS faktorius, kuris padės susikurti sėkmingą karjerą, gerai išlaikyti egzaminus, be vargo perprasti bei išmokti naujus dalykus? Ar gali būti, kad tikrojo savo potencialo pasiekti nepavyksta dėl išorės nuomonės ir asmeninių įsitikinimų? Gal yra ir kitų intelekto sferos veiksnių, padedančių pasiekti sėkmę?

Debatai apie intelektų svarbą vyksta jau seniai. Kuris svarbesnis – pažintinis ar emocinis? Šiose diskusijose pametama mintis, kad žmogaus intelektas yra daugialypis ir visi intelektų tipai yra svarbūs. Pasak H.Gardner, skiriami 8 intelektų tipai: loginis/matematinis, kalbinis, vaizdinis-erdvinis, muzikinis, kūno, gamtinis, tarpasmeninis, vidinis asmeninis. Skirtingoje situacijoje ir skirtingame kontekste iškyla ir išryškėja vis kito intelekto svarba. Pavyzdžiui, architektui svarbiau loginis-matematinis mąstymas, dainininkui – muzikinis, filologui – kalbinis ir t.t. Kita vertus, visi intelektai yra tarpusavyje tampriai susiję, bet koks skirstymas tėra sąlyginis dalykas.

Svarbu ne tik intelektai, bet ir mąstysena

Be pažintinio ir emocinio intelekto žmogaus pasirodymą mokymosi, egzaminų, darbo metu lemia ir žmogaus elgsenoje pasireiškianti mąstysena. Stanfordo universiteto profesorė Carol Dweck išskiria du pagrindinius mąstysenos tipus – fiksuoto (angl. fixed mindset) ir augimo (angl. growth mindset). Taigi fiksuotą mąstyseną turintis žmogus dažniausiai mano, kad jis jau yra pasiekęs savo galimybių ribas, dabar turimas žinias ir kūrybiškumą jis suvokia, kaip pasiektą maksimumą. Toks žmogus nuolat sau sako, kad jo turimos savybės yra nepakankamos ir todėl jis turi nuolat įrodinėti savo vertę. Jis užduoda tokius klausimus, kaip „ar man pavyks?", „ar manęs neatstums?" ir t.t. Jam nuolat reikia patvirtinimo. Tokia mąstysena apsaugo nuo nesėkmių trumpam periodui, tačiau ilgainiui žmogus iš tiesų pralošia. Mat fiksuotos mąstysenos tipas tampa pasiteisinimu atsisakyti bandyti naujus dalykus, įgyti daugiau naujų patirčių.

Augimo mąstyseną turintis žmogus pasižymi nuolatiniu noru tobulėti ir keistis. Toks nusiteikimas jam itin dažnai padeda įveikti įvairius sunkumus ir sėkmingai operuoti sudėtingomis sąlygomis. Toks asmuo geriau toleruoja klaidas, todėl finišo tiesiojoje savo įgūdžių arsenale turi daug patirties ir naujų gebėjimų.

Skirtingi mąstysenos tipai skirtingai priima grįžtamąjį ryšį, iššūkius, nevienodai pasitiki savimi.

Be pažintinio ir emocinio intelekto žmogaus pasirodymą mokymosi, egzaminų, darbo metu lemia ir žmogaus elgsenoje pasireiškianti mąstysena.

Ne vienas tyrimas rodo, kad kai fiksuotos mąstysenos žmogus susiduria su sunkesne užduotimi neretai pasiduoda ir sako negalintis išspręsti kilusio galvosūkio. Augimo mąstyseną turinčiam asmeniui su tokiomis situacijomis susidoroti kiek lengviau, nes jis pasižymi atkaklumu, pasitikėjimu savimi, procesu, vidine jėga bandyti iš naujo, nenuleisti rankų, eiti tolyn. Tokių žmonių ieško ir darbdaviai – galinčių mokytis iš savo klaidų, pasitikinčių savimi ir atkaklių kolegų. Rezultatų siekti ir pasiekti gali ir fiksuotos mąstysenos žmogus, tačiau tam jam reikia sukaupti labai daug energijos.

Nuostatas galima keisti

Visos šios nuostatos formuojasi dar vaikystėje. Suaugus jas galima pakreipti į reikiamą pusę su savimi mezgant vidinį dialogą. Fiksuotos mąstysenos žmogus turėtų save stebėti ir supratus, kad mąstymas riboja jo galimybes bei potencialą, sąmoningai tą dialogą keisti. Girdimas mintis „man nepasiseks", „man nepavyks" reikia analizuoti, pagauti save šiame momente ir bandyti išsiaiškinti, kieno čia balsas ir iš kur kyla šios mintys. Jos nėra įgimtas dalykas – savęs tobulinimas yra ugdomas ir lavinamas.

Norintys pokyčių ir siekiantys nustoti save riboti turėtų pirmiausia pripažinti trūkumus pačiam sau, su jais susigyventi ir pasiryžti tobulėti. Jie turėtų iššūkius matyti, kaip galimybes ir pradėti vertinti nesėkmes.

Pagalbą nuostatų keitimo atžvilgiu gali suteikti ir išorinė aplinka. Ji turi tokiam žmogui užduoti teisingus klausimus, padėti mokytis iš klaidų, stiprinti atkaklumą ir pozityvią nuostatą. Koučingo technikas įvaldę vadovai gali labai gerai pagelbėti tokiam darbuotojui. Didžiąją vadovavimo dalį sudaro darbuotojų ugdymas, tad tinkamai pasiruošę vadovai gali savo kolegai padėti išsiugdyti pozityvią, darbui ir gyvenimui palankią augimo nuostatą, kad ribojantys įsitikinimai, baimės ir nesėkmės neribotų potencialo.

Margarita Pilkienė yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Taikomosios organizacijos psichologijos modulio vadovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min