Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 20d. 14:53

Martynas Nagevičius: Padėka kadenciją baigiančiai Energetikos ministerijos vadovybei

Martynas Nagevičius Manęs klausia, kokia prasmė girti kadenciją baigiančius? Juk nuo jų daugiau niekas nebepriklauso, jie juk jau pasitraukė. Jie nepriims jokių tavo atstovaujančiai atsinaujinančios energetikos industrijai reikalingų sprendimų ir nebėra grėsmės, kad priims blogus sprendimus. Ar taip, dėkodamas buvusiems, tik nesuerzinsi tuoj veikti pradėjusios naujos Vyriausybės, naujo energetikos ministro ir jo komandos?

Mes visi esame atsakingi už savo kuriamą Valstybę. Ir aš norėčiau, kad mano vaikai gyventų Valstybėje, kurioje vyrauja konstruktyvi diskusija ir aukšta politinė kultūra. Valstybėje, kurioje seną valdžią keičianti nauja valdžia sugeba ne tik kritikuoti tai, kas iki šiol buvo blogai, bet ir pabrėžti tai, ką nueinanti Vyriausybė padarė tikrai gerai. Ir tuo pačiu – prisiima atsakomybę už tų darbų tęstinumą. Ir aš noriu tikėti, kad naujasis energetikos ministras irgi norėtų, kad jo vaikai gyventų tokioje Lietuvoje.

Ir jei kalbame apie 2016–2020 m. Lietuvos energetikos politiką, tai aš, nors ir matydamas visą eilę klaidų, kurias padarė kadenciją baigianti Energetikos ministerijos vadovybė, vis dėl to turiu aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti, kad ministras Žygimantas Vaičiūnas buvo geriausiu energetikos ministru per visus 30 Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės metų, o naujajam energetikos ministrui teks tikrai didelis iššūkis, norint Lietuvos energetikos istorijoje likti dar geresniu ministru. Nors, žinoma, aš jam nuoširdžiai to linkiu ir manau, kad jis tikrai turi tokias galimybes.

Ryški kryptis žaliojo kurso link

Visų pirma, kalbant apie tai, dėl ko reikėtų pagirti buvusio Energetikos ministro komandą, yra aiškiai suformuota Lietuvos energetikos ateities vizija.

Ministras Žygimantas Vaičiūnas buvo geriausiu energetikos ministru per visus 30 Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės metų.

Jei prisimintume anksčiau buvusias Vyriausybes ir jų energetikos politiką, mes matydavome nuolatinį blaškymąsi nuo branduolinės energetikos vizijos link gamtinių dujų „mazgo“ Lietuvoje koncepcijos prie pigiausio galimo energijos importo prioritetų.

Kai strateginė Lietuvos energetikos vystymosi kryptis nebūdavo aiški ir kaitaliodavosi, priklausomai nuo konteksto, natūralu, kad ir lokalūs sprendimai dažnai prieštaraudavo vienas kitam. Matydavome investicijas lygiagrečiai ir į dujotiekių plėtrą ir į dujų keitimą biokuru. Matydavome griaunamas senas dujines elektrines, nesukuriant jokių paskatų jas pakeisti naujomis elektrinėmis. Matydavome kalbėjimą apie energetinę nepriklausomybę, kartu ieškant sprendimo kaip išvengti importuojamų gamtinių dujų vartojimo mažėjimo arba stabdant vėjo ir saulės energetikos plėtrą.

Situacija iš esmės pasikeitė, 2018 m. Seimui priėmus Energetikos ministerijos parengtą naująją Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kurioje pagaliau buvo nedviprasmiškai nustatytas kursas prie perėjimo prie nacionalinės energetikos, pagrįstos tik vietiniais, atsinaujinančiais energijos ištekliais. Iš esmės buvo pasirinktas žaliasis energetikos vystymo kursas, atitinkantis ir visos ES strateginį kursą. Kartu mažinant energijos išteklių importą, kuriant pridėtinę vertę Lietuvoje ir užtikrinant Lietuvos energetinį saugumą.

Vėliau, 2019 m. pabaigoje Energetikos ministerija kartu su kitomis ministerijomis parengę ir Vyriausybės vardu Europos Komisijai pristatė Lietuvos Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kurį iš esmės galima būtų pavadinti išplėstiniu nacionalinės strategijos įgyvendinimo veiksmų planu su konkrečiais veiksmų įsipareigojimais prieš kitas ES šalis.

Naujajam energetikos ministrui tikrai būtų pakankamai paprastas gyvenimas, jam dabar reikėtų tiesiog įgyvendinti visas plane surašytas ir su Europos Komisija suderintas priemones.

Planą, kurį beje pati Europos Komisija, įvertino teigiamai. Planą, kuriame yra surašyta visa eilė jau diegiamų ar planuojamų diegti priemonių, skatinančių investicijas į atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, CO2 išmetimų mažinimą ir energetinės nepriklausomybės bei saugumo didinimą.

Ir naujajam energetikos ministrui tikrai būtų pakankamai paprastas gyvenimas, jam dabar reikėtų tiesiog įgyvendinti visas plane surašytas ir su Europos Komisija suderintas priemones. Tačiau gyvenimas atneša naujus iššūkius – jau dabar aišku, kad ES artimiausiu metu prisiims dar gerokai ambicingesnius klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus, o tai savo ruožtu reiškia, kad ir viso ES šalys atitinkamai turės perplanuoti savo nacionalines energetikos strategijas. Greitinti perėjimą nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių išteklių. Dar labiau didinti investicijas į efektyvesnį energijos vartojimą. Dar greičiau „žalinti“ transporto sektorių, žemės ūkį, pramonę, elektros ir šilumos ūkį.

Jau dabar aišku, kad ES artimiausiu metu prisiims dar gerokai ambicingesnius klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus.

Būtent ateinančios kadencijos Energetikos ministerija turės pasiūlyti visą eilę papildomų Lietuvos energetikos „žalinimo“, mažinant iškastinio kuro ir energijos importą, priemonių. Ir būsimasis energetikos ministras yra tiesiog jau dabar „pasmerktas“ būti dar „žalesniu“ ministru, nei Žygimantas Vaičiūnas. Nes alternatyva yra tik viena – išstoti iš Europos Sąjungos, pasirinkusios žaliąjį kursą.

Kita vertus – būtent nuo naujosios Energetikos ministerijos komandos efektyvumo priklausys kaip sklandžiai vyks energetikos transformacija ir kaip patikimai Lietuva atrodys investuotojams į šią energetikos transformaciją. Tai galų gale lems ir sukuriamą pridėtinę vertę Lietuvoje ir Lietuvos energetikos sektoriaus tarptautinį konkurencingumą. Tai tikrai svarbu.

Energetikos liberalizavimas

Dar vienas komplimentas kadenciją baigiančiai Energetikos ministerijos vadovybei yra susijęs su jos požiūriu į konkurenciją energetikoje. Nepaisant, kad Sauliaus Skvernelio vadovaujama XVII-oji vyriausybė paprastai nėra vadinama liberalia vyriausybe, Energetikos politikoje būtent per pastaruosius keturis metus dingo visos tos Vyriausybės ir ministerijos išimtys valstybės kapitalo įmonėms.

Būtent pastarąją kadenciją ministerija atsisakė praktikos valstybės įmonėms skirti valstybės pagalbą išimties tvarka, nevykdant jokio konkurso.

Nustotas taikyti „paskirtojo įgyvendintojo“ principas energetikoje, kai Vyriausybė savo sprendimu paskirdavo vieną (valstybės kapitalo) įmonę svarbiems projektams įgyvendinti net ir tose srityse, kur konkurencija ne tik, kad galėtų būti, bet ir yra.

Būtent pastarąją kadenciją ministerija atsisakė praktikos valstybės įmonėms skirti valstybės pagalbą išimties tvarka, nevykdant jokio konkurso. Liko tik Europos Komisijos vis dar vykdomas tyrimas dėl galimai neteisėtos finansinės pagalbos, kurią Lietuvos Vyriausybė be jokių konkursų teikė valstybės valdomai energetikos grupei „Lietuvos energija“ tuo metu, kai Vyriausybei vadovavo Algirdas Butkevičius.

Būtent Žygimanto Vaičiūno vadovaujama Energetikos ministerija priėmė sprendimą taikyti pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, skelbiant aukcioną privatiems investuotojams, pasiruošusiems investuoti į trūkstamus elektros gamybos pajėgumus Lietuvoje, kurių Lietuvai reikės iki 2025 m., vykdant sinchronizacijos su Europos elektros energetikos sistema projektą.

Martynas Nagevičius yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Video

03:10
01:04
12:56

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min