Dabar populiaru
Publikuota: 2016 liepos 4d. 18:58

Milda Bliumenzonienė: Pusiaukelės namai – pusiaukelė tarp įkalinimo įstaigos ir visuomenės

Milda Bliumenzonienė Vienas iš svarbiausių ir pagrindinių bausmės atlikimo įgyvendinimo nuostatų yra progresyvaus bausmės atlikimo principas. Jis reiškia, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytą pareigų ir draudimo laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemonės baudžiamųjų įstatymų nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama (LR BVK 9 str.).

Tai praktiškai reikštų, kad asmenys, kalintys griežto ir uždaro režimo sąlygomis (šiuo metu visi Lietuvoje atliekantys laisvės atėmimo bausmę yra laikomi tokiomis sąlygomis) galėtų būti perkeliami į pusiau atvirą ar atvirą pataisos įstaigą, kur turėtų geras sąlygas dirbti, mokytis, palaikyti ryšius su artimaisiais, darbdaviais, ir tokiu būdu sėkmingai integruotis į visuomenę. Jeigu tokią privilegiją gavę kaliniai pažeistų tvarką ar kitus reikalavimus, jie vėl turėtų grįžti į griežto režimo įstaigą.

Deja, per visus nepriklausomybės metus Lietuvoje nebuvo įkurtos pusiau atviros ar atviros pataisos įstaigos (teisybės dėlei turėtume pasakyti, kad Pravieniškėse yra viena atvira kolonija, kurioje atlieka bausmę asmenys nuteisti už neatsargius ir nesunkius nusikaltimus, ir taip pat yra keletas dešimčių nuteistųjų, kuriems teismų sprendimais suteikta teisė būti perkeltiems į šią įstaigą iš pataisos namų) .

Vargu, ar artimiausioje ateityje šioje srityje galėtų kas pasikeisti. Šią spragą nors dalinai išspręstų pusiaukelės namai. Pusiaukelės namų koncepcija ir funkcijos atsirado iš didėjančio poreikio užbaigti paleidimo į laisvę procesą ir padidinti kontaktą tarp įkalintų asmenų ir galinčių padėti žmonių iš bendruomenės. Pusiaukelės namai yra bendruomenių pagalbos kaliniams darbo tąsa.

Turinčio ilgametę patirtį vadovaujant įkalinimo įstaigoms, dabartinio Alytaus pataisos namų direktoriaus K.Jasmonto manymu, pusiaukelės namų Lietuvoje galėtų būti ne mažiau keturiasdešimties.

Anot kriminologo dr. G.Sakalausko, kiekviena Lietuvos įkalinimo įstaiga turėtų turėti pusiaukelės namus ir tada juos plėsti priklausomai nuo poreikio. Jis nurodo, kad maždaug nuo 15 iki 30 procentų kalinių galėtų gyventi tokiuose pusiaukelės namuose.

Lietuvos kalinių globos draugijos patirtis taip pat liudija, kad pusiaukelės namai dabartiniu metu būtų veiksminga priemonė mažinti vis didėjantį buvusių kalinių, kurie atsidūrė socialinėje atskirtyje, skaičių tuo pačiu ir recidyvinį nusikalstamumą.

Mildos Bliumenzonienės archyvo nuotr./Pusiaukelės namai
Mildos Bliumenzonienės archyvo nuotr./Pusiaukelės namai

Šioje nuotraukoje pastatas, kuriame 2002 metais buvo Lietuvos kalinių globos draugijos įkurti ir sėkmingai veikė Vilniaus pusiaukelės namai. Jų veiklą finansavo Atviros Lietuvos Fondas. Projektas truko vienerius metus, pagalba suteikta 20 asmenų.

Fondas pusiaukelės namus įvertino labai gerai. Tačiau to meto valdžia tikriausiai dar nebuvo supratusi tokių namų svarbos kalinių integracijos procese, todėl finansavimo neteikė ir veikla nutrūko. Bet namai (dideli ir sutvarkyti – nuotraukoje tik fragmentas) tebestovi, tikriausiai laukdami, kada į juos ateis gyventi nuteistieji...

Milda Bliumenzonienė yra Lietuvos kalinių globos draugijos socialinės priežiūros centro vadovė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min