Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 6d. 15:37

Morgana Danielė: Dekriminalizacijos baubai – kaip atpažinti melagienas?

Morgana Danielė Įvyko tai, ko ir reikėjo tikėtis. Vos Seime pateikus reikiamas įstatymo pataisas, keičiančias bausmes pagal Baudžiamąjį kodeksą į bausmes pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti, į dienos šviesą labai greitai iš visų įmanomų užkampių išlindo „dekriminalizacijos baubas“.

Ar šį reiškinį skleidžia abejotinos reputacijos internetiniai portalai, ar nuo realių faktų atitolusi dalis šalies žurnalistų bei politikų, pasaka visur išlieka vienoda – administracinių bausmių sukūrimas už mažų kiekių narkotikų turėjimą mus visus pražudys ir aplink mus esantis pasaulis sugrius.

Ne viena laisvai randama publikacija šneka apie tariamą nevaržomą narkotikų legalizaciją, gilų ir tamsų narkomanijos liūną, „narkobaronų“ sąmokslą pasipelnyti iš mūsų visų sveikatos ar apie mūsų vaikus užklupsiančią priklausomybių grėsmę. Kai kurie šiose pataisose įžvelgė net ir visos krikščioniškos civilizacijos žūtį!

Ar šie pateikiami bauginantys gąsdinimai yra bent kiek pagrįsti? Deja, bet nei kiek.

Faktų kalba grįsta kritika ir iš to vedančios diskusijos tikrai yra sveika tiek mūsų demokratijai, tiek visai valstybei. Tačiau, ar šie pateikiami bauginantys gąsdinimai yra bent kiek pagrįsti? Deja, bet nei kiek.

Vienas dažniausių skleidžiamų „baubų“, kad šios pataisos stebuklingai legalizuos visus narkotikus. Dekriminalizavimas – tai baudžiamosios atsakomybės už mažų narkotikų kiekių turėjimą pakeitimas administracine.

Žmonės vis tiek negalės legaliai įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau šiuo atveju užuot baudus jaunuolius kaip kriminalinius nusikaltėlius, bus administracine tvarka skiriamas įspėjimas ar piniginė bauda, ar nukreipimas konsultuotis su specialistais ir gauti priklausomybės gydymą.

Dekriminalizavimas – tai baudžiamosios atsakomybės už mažų narkotikų kiekių turėjimą pakeitimas administracine.

Taip Lietuvoje pradedama taikyti visame išsivysčiusiame pasaulyje seniai suprasta tvarka – narkotikų keliamą riziką juos vartojantiems žmonėms reikia mažinti ne teisiant teismuose ir skiriant areštą ar įkalinimą, o teikiant jiems informaciją ir pagalbą.

Kitas gajus mitas – šios pataisos bus ypatingai naudingos narkotikų platintojams, kontrabandininkams ar nusikalstamoms grupuotėms.

Vėlgi, dekriminalizacija galios tik mažam narkotikų kiekiui be tikslo platinti, o visi kiti atvejai bet kuriuo atveju bus vertinami pagal LR baudžiamojo kodekso (BK) nuostatas BK 259 str. 1 d. išlieka atsakomybė už disponavimą didesniu nei nedidelis kiekiu neturint tikslo platinti, BK 260 str. už platinimą ir disponavimą dideliu ir labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o BK 199 str. 4 d. – už šių medžiagų ar jų pirmtakų gabenimą per valstybės sieną (kontrabandą).

Kas yra „nedidelis kiekis“ narkotinių medžiagų? Dalis baimę bandančių skleisti asmenų tvirtina, kad tai taps labiau diskusiniu ir niekur nereglamentuotu terminu.

Taigi, galima matyti, kad šioms iš žmonių priklausomybių besipelnančioms grupėms bausmės išliks tokios pačios – niekas už gabenamą toną, pavyzdžiui, kokaino tik bauda neatsipirks.

Tačiau kas yra „nedidelis kiekis“ narkotinių medžiagų? Dalis baimę bandančių skleisti asmenų tvirtina, kad tai taps labiau diskusiniu ir niekur nereglamentuotu terminu. Už šį klausimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, kuri savo įsakymais konkrečiai įvardija kas yra „nedidelis“, „didelis“ arba „labai didelis“ narkotikų kiekis.

Dažnai nuo jaunimo gyvenimo būdo jau kurį laiką atitrūkusiems komentatoriams taip pat susidaro įspūdis, kad bausmių pagal Administracinį nusižengimų kodeksą skyrimas atvers iki šiol neregėtas galimybes jaunuoliams svaigintis – tai ne tik sukels nemenką priklausomybių krizę šioje amžiaus grupėje, bet ir suduos jų tėvams „nemenką smūgį“ sužinojus, kad jų vaikas vartoja narkotikus.

Kuo komentatoriai grindžia tokias mintis, lieka neaišku.

Tačiau kuo komentatoriai grindžia tokias mintis, lieka neaišku. Visi duomenys rodo priešingai, baudžiamoji ar administracinė atsakomybė eksperimentų amžiuje svarbiausias veiksnys išlieka smalsumas, todėl pakeitimas nei vienoje šalyje neturėjo jokio poveikio vartojimo paplitimui.

Kad baudžiamųjų įstatymų „atgrasomasis“ poveikis eksperimentams su nelegaliomis medžiagomis tėra iliuzija, rodo ne tik solidi kitų šalių patirtis ir mokslo duomenys, tai šiandien akivaizdu ir Lietuvoje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2016-2019 metais, nepilnamečių, kurie įvykdė su narkotinių medžiagų disponavimu susijusias nusikalstamas veikas, padaugėjo 1,95 karto, o du trečdaliai visų bylų iškelta žmonėms iki 30 m.

Kai įstatymus kuriame vadovaudamiesi asmenine nuomone ir emocija, rezultatas visada yra neigiamas, šiuo atveju jis – beprasmis Lietuvos jaunimo persekiojimas ir neigiamos nuomonės apie valstybę ir jos vykdomą teisingumą formavimas.

Kalbant apie svaiginimosi paplitimo grėsmę, prasčiausiai narkotikų platinimo užkardymas atrodo būtent dabar. Įstatymo vardu persekiojant ir į teisiamųjų suolą sodinant jaunus eksperimentatorius, Lietuvoje ketvirtadaliu sumažėjo ikiteisminių tyrimų dėl narkotikų platinimo.

Paaiškinimas yra paprastas – didelio masto platinimo byloms trūksta resursų ir laiko, visa teisėsauga, nuo policijos patrulių iki tyrėjų ir teisėjų, šiandien pluša su paaugliais.

Kitų šalių patirtis taip pat patvirtina, kad teisingas prioritetų persidėliojimas įstatymuose, žvilgsnį kreipiant nuo vartotojo prie platintojo, leidžia padidinti sėkmingų didelių narkotikų kiekių sulaikymo operacijų skaičių.

Kuo daugiau šeimų nukenčia nuo neproporcingos bausmių sistemos, tuo labiau mažėja jų pasitikėjimas valstybe. Ir šis reiškinys šiandien vyksta kasdien.

Keista klausyti ir nuomonės, kad tėvų negirdėjimas apie jų vaikų galimą narkotikų vartojimą yra tolygus problemos neegzistavimui. Ar jauni žmonės, suprasdami visas galimas rizikas, atvirai šnekėsis su savo tėvais ar globėjais apie narkotikus?

Tikėtina, kad ne – nei iki šiol, nei po baudžiamųjų tvarkų pakeitimo administracinėmis. Pasitikėjimo santykis šeimoje kyla ne iš įstatymų. Tačiau kuo daugiau šeimų nukenčia nuo neproporcingos bausmių sistemos, tuo labiau mažėja jų pasitikėjimas valstybe. Ir šis reiškinys šiandien vyksta kasdien.

Taip pat, kai kuriems įtakingiems šalies politikams, irgi bandantiems skleisti „dekriminalizacijos baubą“, reikėtų priminti, kad dabartinė valdžia nėra pirmoji prašnekusi apie poreikį subalansuoti bausmes už mažo narkotikų kiekio disponavimą – kadenciją baigusi Vyriausybė ir Seimas yra patvirtinęs Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programą, kurioje yra numatyta dekriminalizacija.

Taigi, čia nėra vienos partijos ar konkrečių politikų bandymai būti populiaresniais – tai yra rimta problema, kurią pripažįsta Lietuvos ir kitų šalių piliečiai, specialistai, valdantieji.

Turime suprasti, kad realias narkotinių medžiagų piktnaudžiavimo problemas išspręsime tik per medicininę pagalbą ir švietimą, o ne uždarant žmones į kalėjimus.

Būtent tam būtina keisti baudžiamąjį persekiojimą į administracines bausmes ir tokiu būdu kreipti vykdomą politiką pagalbos žmonėms linkme. Na, o baubai visada kyla tik iš nesupratimo ir nežinojimo.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

04:05
02:52
00:26

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min