Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 2d. 10:36

Morgana Danielė: Teisti paauglius už suktinę gali Lukašenkos Baltarusija, bet ne šiuolaikinė Lietuva

Morgana Danielė Šiandien nuščiuvę stebime kaimynus ir jų kovą su gūdų sovietmetį primenančiu valstybės aparatu. Sistemos veiksmai, švelniai tariant, yra neproporcingi, o pasekmės skaudžios – daugiausia nukenčia ir žūsta jauni žmonės. Tačiau nors problema mums atrodo svetima, tam tikrų pasenusio ir autoritarinio režimo likučių galime išvysti ir Lietuvoje.

Taip, mūsų teisėsauga „nepradangina“ žmonių be žinios, tačiau neproporcingų bausmių ir įsisenėjusio ydingo mąstymo liekanų tikrai yra – jau trejus metus už menkus kanapių kiekius tyliai po teismus tampomi tūkstančiai jaunų žmonių. 21 a. laisvoje ir demokratinėje Lietuvoje, tai, kas kai kuriose šalyse yra legaliai parduodama vaistinėse ir parduotuvėse, mūsų politikų galvose virsta į narkoapokaliptines konvulsijas.

Lietuvos narkotikų politika yra ne tik neproporcinga ir žalojanti jaunimo ateitį, tai – milžiniškus finansinius ir žmogiškuosius resursus siurbianti baudžiamoji sistema. Policijos pareigūnai, tardytojai, teisėjai kasdien ne po vieną, po kelis, pluša prie kiekvienos paauglio ir suktinės bylos. Kaimyninėje Baltarusijoje, tiesa, pragyvenimo šaltinį iš to turi dar ir ištisa nepilnamečių kolonijų sistema – nuo 2015 m. ten dešimtmečiams už suktines sodinami sulaikyti vaikai, kuriems kartais tebūna vos 14 m. Iš už spygliuotų tvorų jie išeina jau suaugę.

Lietuvos narkotikų politika yra ne tik neproporcinga ir žalojanti jaunimo ateitį, tai – milžiniškus finansinius ir žmogiškuosius resursus siurbianti baudžiamoji sistema.

Lietuvos investicijos į baudimą, o ne į prevenciją ir pagalbą, gramzdina ne tik pavienius gyvenimus, bet ir neleidžia imtis taip reikiamo mokslu pagrįsto švietimo ir paslaugų. Nors kas penktas paauglys yra vartojęs kanapių, o kas ketvirtas sako, kad gali jų gauti lengvai arba labai lengvai, mūsų mokyklose įgyvendinama prevencija apsiriboja tik gąsdinamaisiais pokalbiais apie žalą ar, geresniu atveju, filmais, ir trunka nuo vienos iki vos kelių valandų per metus. Naudojami metodai, tokie kaip policijos pareigūnų skaitomos paskaitos, ar informacijos apie vartojimo žalą teikimas, yra seniausiai mokslo įvertinti kaip neefektyvūs – šių intervencijų efektyvumo koeficientai artimi nuliui. Aukštesniu efektyvumo koeficientu vertinamos prevencijos programos (pvz., gyvenimo įgūdžių ugdymo, psichosocialinio ugdymo), nors Lietuvoje ir akredituotos, dažnai išlieka mokamos arba įgyvendinamos padrikai ir yra ribotos aprėpties.

Mokslo tyrimai ir pažangios kitų šalių patirtys taip pat rodo, kad ankstyvo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sprendimas turi būti kompleksiškas ir apimti skirtingas jauno žmogaus gyvenimo sritis – šeimą, mokyklą, užimtumą, bendruomenę, gydymo įstaigų teikiamas paslaugas. Lietuvoje niekada nebuvo sukurtos kompleksiniam sprendimui reikalingos specialistų paslaugos, šiandien jos yra pavienės, pvz., žalingai vartojančio vaiko gydymas, kai gydomas nuo šeimos ir aplinkos atskirtas, uždarytas vaikas, dažnai – pagal amžių ir raidą nepritaikytose, mokslu nepagrįstose, neakredituotose reabilitacijos įstaigose.

Kadangi yra žinoma, kad ankstyvas kanapių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, ypač jei jis yra intensyvus, turi įtakos tolesnei asmens raidai, jo sveikatai, intelektiniams gebėjimams ir ekonominiam stabilumui, todėl prevencijos, žalos mažinimo ir priklausomybės gydymo sritys turi būti modernizuotos, kad atlieptų besikeičiančios visuomenės poreikius. Prevencija, žalos mažinimas ir psichikos ligų gydymas turėtų remtis naujausiais mokslo įrodymais bei Jungtinių Tautų rekomendacijomis.

Todėl kuo skubiau Lietuvoje būtina nutraukti neveiksmingas ir destruktyvias jaunų žmonių persekiojimo, teisimo ir baudimo praktikas. Šias lėšas reikia kreipti į prevencijos, žalos mažinimo ir psichikos ligų, įskaitant priklausomybę, gydymo modernizavimą, švietimo, psichikos sveikatos stiprinimo priemones. Jaunimo švietimas gali būti vienas didžiausių iššūkių, nes tam reikės daugelio priemonių, tokių kaip mokslu pagrįstų specialistų rengimo, įrankių, žinių atnaujinimo, naujų metodų, pagarbaus požiūrio.

Štai kelios sritys, į kurias galėtų būti nukreipti šiandien švaistomi resursai:

1) akredituotos ir pasaulyje patvirtintos bendrinės, atrankinės ir tikslinės prevencijos įgyvendinimas;

2) jaunimui ir suaugusiesiems skirtų žalos mažinimo paslaugų įgyvendinimas;

3) žalingo vartojimo ir priklausomybės tarp jaunų žmonių gydymo paslaugų reformai, sukuriant jaunuolio gyvenimo sritis atliepiantį kompleksišką modelį;

4) kokybiškam visų psichikos ligų, įskaitant priklausomybę, gydymui;

5) didesniam diversifikuotam jaunimo užimtumui didinti, valstybei sukuriant nemokamo užimtumo galimybes vaikams ir jaunimui su skirtingais poreikiais.

Morgana Danielė yra Respublikinio priklausomybės centro ryšių su visuomene specialistė ir Laisvės partijos kandidatė į Seimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min