Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nerijus Mačiulis: Jau šį mėnesį – Lietuvos BVP šuolis

Šaltinis: 15min
0
A A

Nerijus Mačiulis Netrukus paaiškės, kad šių metų Lietuvos BVP sieks ne 126 milijardus, kaip dabar prognozuoja Finansų ministerija, o, greičiausiai, apie 130 milijardų litų. Ne, rudenį nesulauksime milžiniškų tiesioginių užsienio investicijų, nepagaminsime daug daugiau pramonės produkcijos, nepradėsime išgauti ir eksportuoti skalūnų dujų. Šį Lietuvos, kaip ir, beje, beveik visų kitų ES valstybių BVP šuolį lems jo skaičiavimo metodologijos pokyčiai. Tačiau tai ne šiaip statistinis triukas – poveikis skirtingose ES valstybėse bus labai nevienodas ir turės svarbių finansinių pasekmių.

Šį mėnesį bus pradėta taikyti naujoji Europos Sąskaitų Sistema, kurios tikslas, kaip teigia Europos Komisija, yra priderinti nacionalinių sąskaitų sistemą prie pasikeitusios ekonominės aplinkos ir atsižvelgti į pažangą, pasiektą tobulinant metodologines nuostatas. ES ne pirmoji atlieka šiuos pakeitimus – JAV, Australija ir Kanada jau „pasididino“ savo BVP, pradėjusios taikyti atnaujintą Nacionalinių Sąskaitų Sistemą.

Deja, Lietuva patenka į penkių šalių grupę, kurioms tokio pokyčio įtaka bus minimali – BVP padidės tik iki vieno procento. 

Kas pasikeis? Vienas iš pagrindinių pokyčių – išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP), priešingai nei yra dabar, bus traktuojamos kaip investicijos. Dėl to visos Europos Sąjungos BVP padidės 1,9 procento. Akivaizdu, kad didžiausia įtaka BVP bus tose šalyse, kurios skiria daug lėšų moksliniams tyrimams.

Pavyzdžiui, prognozuojama, kad Suomijos ir Švedijos BVP dėl to padidės nuo 4 iki 5 procentų. Deja, Lietuva patenka į penkių šalių grupę, kurioms tokio pokyčio įtaka bus minimali – BVP padidės tik iki vieno procento. Bus ir kitų panašių pokyčių, pavyzdžiui, išlaidų ginkluotei kapitalizavimas, tačiau jų įtaka BVP bus mažesnė.
 
Vis tik svarbiausias pokytis bus ne šių išlaidų kapitalizavimas. Šiuo metu Lietuvos statistikos departamentas skaičiuodamas BVP įtraukia tam tikras nedeklaruotas ekonomines veiklas, pavyzdžiui, be fiskalinio kvito parduotas paslaugas ar prekes, vokeliuose išmokėtus atlyginimus (žinoma, tai tik statistiniai įverčiai, nes niekas tikslaus šešėlio masto nežino). Tačiau nuo šiol daugelis nelegalių veiklų – prostitucija, narkotikų platinimas, cigarečių bei kitų prekių kontrabanda – bus pripažįstamos ekonominėmis ir turės būti įtrauktos skaičiuojant BVP. Kai kuriose šalyse šios veiklos jau įtrauktos į BVP, kitur poveikis bus labai mažas, o, pavyzdžiui, Airijoje ir JK gali siekti apie 0,7 proc. BVP. Paradoksalu, bet reikia apgailestauti, jog dėl šių pokyčių Lietuva pateks tarp šalių, užfiksuosiančių didžiausią BVP šuolį.
 
Kontrabandos ir kitos nelegalios veiklos mastą pamatuoti nelengva. Tiksliausią informaciją galima gauti apie cigarečių kontrabandą – tuščių pakelių tyrimai (skaičiuojama, kokia dalis šiukšliadėžėse randamų cigarečių pakelių yra ne su lietuviškomis banderolėmis) rodo, kad ir pernai, ir šiemet beveik 30 proc. surūkomų cigarečių yra parduotos nelegaliai. Tai yra apie 60 milijonų pakelių parduotų už maždaug 300 milijonus litų. Taigi, įtraukus taip pat ir kuro, alkoholio bei kitų prekių kontrabandą, narkotikų prekybą ir kitas nelegalias ekonomines veiklas, Lietuvos BVP gali padidėti net keliais procentais. Tiesa, įtaka bus tik BVP vertinei išraiškai, o ne jo augimui, nes bus perskaičiuojami ir istoriniai duomenys.
 
Tai ne tik metodologiniai pokyčiai, pakeisiantys oficialią statistiką – jie turės ir nemažai įtakos ES šalių finansams. Padidėjęs nominalus BVP sumažins visų valstybių biudžeto deficito bei skolos ir BVP santykį. Tai itin aktualu tokioms valstybėms, kaip Graikija, kurios skola siekia net 175 proc. BVP, arba Prancūzijai, kuri niekaip negali sumažinti biudžeto deficito žemiau 3 proc. BVP kartelės. O tai reiškia, kad bus mažesnis spaudimas įgyvendinti fiskalinės drausmės priemones.

Svarbu ir tai, kad pagal santykinį ekonomikos dydį nustatomos ir šalių narių įmokos į ES biudžetą bei ES struktūrinių fondų išmokos. Labai priartėjus prie ES vidurkio, Lietuvos galimybės ir toliau gauti finansinę paramą mažės. Todėl Lietuva šiuo metu turbūt turi daugiau argumentų nepakankamai įvertinti nei pervertinti nelegalios veiklos svorį šalies ekonomikoje. Bet kuriuo atveju, netrukus paaiškės, kad sukuriame daug didesnį BVP nei galvojome anksčiau, tačiau turbūt niekam dėl to geriau nebus. 

Dr. Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min