 |
Fakto, jog tokios mintys sklando jaunesnių žmonių galvose, nė nereikia patvirtinti tyrimais. Tačiau vienu vis dėlto galime pasiremti. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos atlikta apklausa rodo, jog trys ketvirtadaliai šalies gyventojų įsitikinę, jog pensija turi rūpintis valstybė.
Šiame kontekste prieštaringai skamba Europos Komisijos sprendimas pavadinti 2012-uosius aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais. Ar aktyvus senėjimas reiškia tik demografinius procesus, o gal galimybę patiems pasirūpinti savo ateitimi? Kaupti ar plaukti pasroviui turime nuspręsti kiekvienas, juolab, jog laiko tam turėsime vis daugiau – nuo šių metų pradžios pensinis amžius vis tolinamas.
Nuo 2004 m. Lietuvoje veikia trijų pakopų pensijų sistema. Pirmoji – valstybinis socialinis pensijų draudimas arba tiesiog „Sodra“ – ir yra ta pakopa kuria dauguma gyventojų pasikliauja. Ir nors pensijomis ji išties rūpinasi, tačiau įsipareigojimo užtikrinti konkretų pensijos dydį ar orią senatvę neturi.
Skaičiuojama, kad išėjus į pensiją pajamos turi siekti 70-80 proc. buvusio atlyginimo. Tačiau šiuo metu senatvės pensija Lietuvoje yra perpus mažesnė už vidutinį uždarbį. Taip pat eilinį kartą reikia priminti, kad Sodroje neturime asmeninių sąskaitų ir visi dabar surenkami mokesčiai yra išmokami ne tik dabartiniams pensininkams, bet ir kaip įvairių rūšių socialinės išmokos (motinystės (tėvystės), nedarbo ir kitos). Todėl stebėtis ir piktintis „Aš visą gyvenimą mokėjau mokesčius ir kur mano pensija?“ negalime, nes mokesčių pavidalu sumokėti pinigai seniai suvartoti to meto reikmėms. Visi žinome, kad pensija „Sodroje“ priklauso nuo darbo stažo, gautų pajamų, tačiau dažnas nevertina, kad ji priklauso ir nuo tuometinės valstybės finansinės situacijos. O ekonomikos kreivės, žinia, linkusios keistis.
Prognozė – trečdalį gyventojų sudarys pensininkai
Ne būsimųjų pensininkų naudai krypsta ir demografinės tendencijos. Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius dešimt metų vyresnių nei 65 metų žmonių skaičius mūsų šalyje padidėjo 31,7 tūkst., t. y. beveik 6 proc. Prognozuojama, kad 2030 m. pradžioje jau beveik trečdalį Lietuvos gyventojų sudarys pensininkai. Dar po dvidešimties metų vienam jaunuoliui iki 15 metų teks net trys senjorai arba dvigubai daugiau nei dabar.
Dažnai išgirstu klausimą „Tai ką daryti?“. Visų pirma, vertėtų sugriauti „geležinius“ argumentus apie niekad neateisiančią arba labai trumpą pensiją. Remiantis 2009 m. Statistikos departamento duomenimis, 65 m. sulaukę vyrai Lietuvoje vidutiniškai gyvena dar kiek daugiau nei 13 metų, moterys – iki aštuoniasdešimt trejų.
Antra, įkopus į šeštą dešimtį suvokti, jog pats esi savo finansinės gerovės garantas, gali būti per vėlu. Todėl patarimas pirmai pradžiai – išnaudokite laiką. Juk tam, kad dabartinis dvidešimt penkerių metų žmogus užsitikrintų 70-80 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio pensiją, pakaktų kas mėnesį atsidėti 40-80 Lt. Daug tai ar mažai, paliekame spręsti Jums.
