Analizuojant šešerių metų fizinių asmenų vartojimo kreditų duomenimis, nesunku pastebėti, kad vasarą trumpalaikio skolinimosi poreikis reikšmingai išauga. Nuo balandžio iki rudens naujai suteiktų vartojamųjų paskolų ir kreditinių sąskaitų bei kortelių sumos pasiekia metų piką. Jei 2010 m. lapkričio – 2011 m. balandžio mėnesiais vartojimui buvo pasiskolinta per 258 mln. Lt, tai praėjusių metų gegužę – spalį ši suma šoktelėjo kone trečdaliu. Šių metų gegužės mėnesį palyginus su balandžiu taip pat fiksuojamas 15 proc. augimas.
Verta pastebėti, kad skolinimosi vartojimui sezoniškumą lemia ne tik atostogų metas, bet ir finansiniai rūpesčiai po jų, pavyzdžiui, kasmet „netikėtai“ užklumpanti rugsėjo pirmosios šventė. Kalbant apie paskolas ir skolinimąsi, Lietuvos gyventojai linkę į kraštutinius vertinimus ar kartais prieštarauja patys sau. Vos viešoje erdvėje pradedamos komentuoti skolinimosi tendencijos ar produktai, pasigirsta vertinimų, jog paskolos yra brukamos, verčiama prasiskolinti. Vis dėlto tai nebe argumentas 118 tūkst. Lietuvos gyventojų, jau pasiėmusių paskolas iš greitųjų kreditų bendrovių. Na, o kuomet raginama nesiskolinti vartojimui, atsakingai įvertinti paskolos sumą ir sąlygas, pasigirsta samprotavimų „o kaip kitaip žmogui ką nors nusipirkti šiais laikais“?
Tad kaip išspręsti šią eilinę dilemą tarp norų ir galimybių? Visų pirma vertėtų vertinti ne patį kreditą, o poreikį skolintis arba, kitaip tariant, paskolos tikslą ir gerai apgalvoti paskolos kainą bei grąžinimo mechanizmą. Kad didesnis išlaidavimas vasarą jau po kelių mėnesių neatsilieptų bloguoju, kai vėl ėmus kaisti radiatoriams, teks ne vasaros atostogų įspūdžiais dalintis, o sukti galvą dėl palūkanų bei skolos grąžinimo.
Dabar yra pats metas subalansuoti finansinius srautus, peržiūrėti ir iš naujo suplanuoti išlaidas, kiek dar įmanoma spėti padengti paskolų likučius ar juos susimažinti iki išlaidų piko.
Prieš padedant parašą ant paskolos sutarties, reikėtų prisiminti paprastą principą – skolintos lėšos turi kurti vertę. Tik tokiu atveju skolintis racionalu. Pavyzdžiui, jei skolinamasi studijoms, ši suma yra investicija į išsilavinimą ar amatą, o tai didina tikimybę gauti gerą darbą ir aukštesnį darbo užmokestį. Tokiu atveju bus ne tik lengviau paskolą grąžinti, bet ir užsitikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę.
Tuo tarpu, jei skolintos lėšos panaudojamos, pavyzdžiui, batams įsigyti, susiduriame su kitokia situacija. Vos apsiavus ar išlaikius juos 14 dienų, batai tampa dėvėti ir pradeda prarasti savo vertę. Jie gali ir suplyšti. Bet paskola, kurią reikia grąžinti, dėl to nemažėja.
Paskola – rimtas finansinis įsipareigojimas, tad jos grąžinimo galimybes turi vertinti ne tik kreditorius, bet ir asmuo, prašantis kredito. Pirmiausia dėl to, kad dalį svarbiausios informacijos, tokios kaip artimiausi šeimos planai, darbo keitimas, asmeninės išlaidos ar skolos ir pan., turi tik kredito gavėjas. Kita vertus, jei kreditorius atsisako suteikti paskolą, tam yra priežastis ir jos nereikėtų vertinti kaip antipatijos klientui. Dažniausiai tai – abejotinos kredito gavėjo galimybės jį grąžinti.
Bet pasiskolinti šiomis dienomis nėra iššūkis. Jei asmuo kreipiasi į Lietuvos banko prižiūrimą instituciją kredito ir gauna neigiamą atsakymą, dar neišėjęs iš pastato gali išsiųsti trumpąją žinutę ir paskolą gauti telefonu. Tik gerokai didesne kaina, kurią ne visuomet spėjama ar norima įvertinti. Ši kaina problema tampa tik tuomet, kai 6 litų skola tampa 1000 litų pradelsta suma.
Kreditas pats savaime nėra nei blogas, nei geras dalykas. Tai – tik finansinis instrumentas, kuriuo gali būti tinkamai arba netinkamai pasinaudota. Jis tarsi peilis, kuriuo galima ir duonos atsiriekti, ir įsipjauti ar net nusikaltimą įvykdyti. Prisiimant tokį finansinį įsipareigojimą emocijomis vadovautis ne laikas, o skubėjimas gali kainuoti brangiai.
Neužmirškime, jog vasara jau baigėsi, o prieš akis – išlaidų kupinas šaltasis sezonas. Dabar yra pats metas subalansuoti finansinius srautus, peržiūrėti ir iš naujo suplanuoti išlaidas, kiek dar įmanoma spėti padengti paskolų likučius ar juos susimažinti iki išlaidų piko. Antraip vasarą lengvabūdiškai ištartas žodis „noriu“ rudenį gali virsti karčiu „daugiau negaliu sau nieko leisti“.
Odeta Bložienė yra „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė
