Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Odeta Bložienė: Studentams ‒ nemokamas asmeninių finansų kursas

Šaltinis: 15min
0
A A

Odeta Bložienė Dar gerokai prieš prasidedant mokslo metams visų specialybių studentai be išimties, o ypač ką tik „iškepti“ pirmakursiai, pradeda nemokamą, tačiau vieną svarbiausių kursų gyvenime – asmeninių finansų valdymą. Deja, tik labai nedidelė dalis studentų nepatiria finansinių sunkumų ir su finansiniais iššūkiais susitvarko sklandžiai.

„Swedbank“ užsakymu atlikta studentų apklausa rodo, kad tik trečdaliui studijuojančiųjų pakanka turimų lėšų, o kas mėnesį pinigų pritrūksta kas penktas studentas. Dar beveik penktadalis susiduria su pajamų stygiumi bent kartą per ketvirtį. Vidutinės studento pajamos siekia 201–300 eurų per mėnesį, o vidutinės išlaidos siekia apie 300 eurų. Maždaug du trečdalius mėnesio išlaidų sudaro išlaidos maistui ir būstui, o pramogos lieka trečia pagal dydį išlaidų kategorija.

Panašu, kad tokios studentiškų finansų tendencijos nesikeičia pastaruosius kelis dešimtmečius. savarankiško finansinio gyvenimo pradžia visuomet yra panaši ‒ mažos pajamos, kurių pagrindinis šaltinis dažniausiai yra tėvai, pinigų stygius ir nestabilūs taupymo įpročiai.

Nesibaigianti tėvų finansinė parama nepadeda ugdyti finansų valdymo įgūdžių. Priešingai, ji gali sukurti iliuziją, kad pinigų visada galima gauti iš neišsenkančio šaltinio.

Išbandymas tėvams meile ir pinigais

Pritrūkę lėšų studentai dažniausiai mažina vartojimą, naudoja santaupas arba skolinasi iš tėvų ir draugų. Labai svarbu, kad tėvai, artimieji ir pedagogai padėtų ugdyti finansų planavimo bei taupymo įpročius.

Skolinimasis iš tėvų yra trečia pagal populiarumą priemonė mėnesio pabaigoje papildyti piniginei, tačiau nesibaigianti tėvų finansinė parama nepadeda ugdyti finansų valdymo įgūdžių. Priešingai, ji gali sukurti iliuziją, kad pinigų visada galima gauti iš neišsenkančio šaltinio.

Suprantama, kad rūpestingi tėvai nori, jog pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius žengiantys jų vaikai galėtų tai daryti sklandžiai, neįsitempę ir visą dėmesį skirdami studijoms. Tačiau asmeninių finansų valdymas yra nė kiek nemažiau svarbi disciplina, nei pasirinkta studijų kryptis. Todėl perdėtos tėvų pagalbos pinigais daroma žala gali būti prilyginama nesąžiningam atsiskaitymui egzamino metu ‒ nusirašinėjimui.

Geriausia, jei tėvai dalytųsi savo patirtimi, padėtų paskirstyti prioritetus, suteiktų žinių apie finansų valdymo įrankius ar paskatintų bent šiek tiek užsidirbti po paskaitų. Galbūt pirmieji „darbdaviai“, jei įmanoma, taip pat galėtų būti tėvai ar seneliai, ir tai būtų kitokia parama jauniems suaugusiems žmonėms.

Dalytis – pigiau

Nemažai išlaidų studentai paprastai patiria dar prieš prasidedant mokslo metams, pavyzdžiui, paliekant užstatą už būstą ar bendrabutį, apmokant keliones į studijų miestą ar perkant reikalingus daiktus naujajai gyvenamajai vietai.

Akivaizdu, kad didžiausia finansinė prabanga yra gyventi savarankiškai vienam – tai yra, pačiam mokėti už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius. Todėl verta gerai pasverti, ar esate tam pasiryžę, ir kiek galite dėl to paaukoti. Pavyzdžiui, kad sumokėtumėte visą buto nuomos kainą Vilniuje, greičiausiai turėsite dirbti visu etatu, todėl, tikėtina, tokiu atveju nukentės studijų kokybė.

Nusprendus kooperuotis, galima sutaupyti ne tik dalijantis būsto išlaidas, tačiau ir bendrus daiktus. Žinoma, naudojantis bendru ūkiu labai svarbu iš anksto aptarti ir bendras taisykles: kaip dalijami mokesčiai, kaip paskirstomi namų priežiūros darbai ir panašiai.

Taip pat verta pasidomėti, kokių finansinių gudrybių jau yra išmokę vyresnieji kolegos ar kambario draugai: kur pigiau pasidaryti studijoms reikalingas kopijas ar atsispausdinti medžiagą, kur protingiausia apsipirkti maisto produktų, taisyti batus ar kompiuterį. Pastudijuokite skelbimų lentas, bendrabučio ar universiteto forumus – tam skirtas laikas gali atsipirkti su kaupu.

Svarbu ne tik kiek gauni, bet ir kiek išleidi

Papildomos pajamos iš tėvų ar papildomo darbo, žinoma, palengvina finansinę situaciją, tačiau tvirtų finansų valdymo įgūdžių neturintys jauni žmonės be didelių pastangų vienodai lengvai išleis ir 300 eurų, ir 1000 eurų per mėnesį.

Dėl to labai svarbu atidžiai kontroliuoti savo išlaidas, ir visai nebūtina to paversti atskiru projektu. Atsiskaitant kortele, naudojantis mobiliąja banko programėle ar perkant internetu rūšiuoti ir įvertinti išleistus pinigus yra labai paprasta – tam nereikia skirti nei daug laiko, nei papildomų lėšų finansų planavimo įrankiams įsigyti.

Be to, e. sąskaitos iš įvairių paslaugų teikėjų paslaugas, pavyzdžiui, už interneto ar telefono ryšį, už kabelinę televiziją, interneto bankas gali padėti laikytis finansinių įsipareigojimų, laiku sumokėti mokesčius ir išsaugoti gerą kredito istoriją būsimoms finansinėms svajonėms įgyvendinti.

Nuolaidos, lengvatos ir parama

Studento pažymėjimą su savimi turėkite visada – tai raktas, kuris atrakina daugelio įstaigų, taikančių nuolaidas studentams, duris.

Studentai, kurių šeimos turi itin ribotas galimybes jiems padėti finansiškai, turi teisę į socialinę stipendiją. Pasidomėkite, kokiais kriterijais vadovaujantis ji skiriama. Be to, kai kurie universitetai sudaro galimybes įmokas už studijas išskaidyti per visą semestrą. Taigi, sužinokite, kokias galimybes turėsite ir į kokias teises galėsite pretenduoti jūs.

Mokesčiui už mokslą taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Tad tėvai, nuo savo darbo pajamų mokantys gyventojų pajamų mokestį, pervesdami pinigus už studijas (pirmąsias) įgyja teisę kitais metais pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčių lengvata ir dalį sumokėtos sumos susigrąžinti. Nepražiopsokite šios galimybės ar apie ją priminkite tėvams pavasarį, prasidėjus pajamų deklaravimui – juk tai gali būti puiki pradžia kito semestro įmokai.

Odeta Bložienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min