Dabar populiaru
Publikuota: 2015 gegužės 13d. 16:23

Orinta Leiputė: Prioritetai, lemiantys rezultatyvias permainas

Orinta Leiputė Kiek daug telpa žodžiuose „kultūra“, „gražios mintys“, „mandagumas“ ir kiek daug telpa žodžiuose „smurtas“, „patyčios“, „nusikalstamumas“... Skaudžios visuomenės problemos, kad ir kaip banaliai beskambėtų, tačiau tampriai susijusios su kultūra ir švietimu.

Kodėl Lietuvoje tiek daug niekur nesimokančių ir nedirbančių žmonių? Ką reikėtų keisti? Kokios permainos atneštų apčiuopiamų rezultatų? Tai klausimai, į kuriuos atsakę, galime tikėtis pasikeitimų. Liaudies išmintis „lenk medį kol jaunas“ – iškalbinga.

Nuo mažumės vaiką lydinti kultūringa aplinka ir gražus suaugusiųjų elgesys daro stebuklus. Ir šeima, ir mokykla, ir valstybė, įvertinusi kultūros ir švietimo įtaką mažo žmogučio gyvenime, gali iš esmės pakeisti liūdną Lietuvos statistiką.

Džiugu, kad švietimo, mokslo ir kultūros politikos įgyvendinimas tapo XVI-osios Vyriausybės prioritetu. Siekiama visų pakopų – ikimokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo patrauklumo didinimo, studijų prieinamumo ir švietimo kokybės gerinimo.

Vyriausybės ir socialdemokratų sprendimas nuo „mokinio krepšelio“ pereiti prie „klasės komplekto krepšelio“ padės ir ateityje savivaldybėms išsaugoti nedideles mokyklas.

Nors moksleivių ir studentų skaičius pastoviai mažėja, Vyriausybė nuo 2013 metų nemažina lėšų, skirtų švietimui ir aukštajam mokslui. Tai leido išsaugoti ir neuždaryti apie 150 mokyklų, esančių mažuose miesteliuose.

Anaiptol, 2013 metais mokinio krepšelis buvo padidintas iki 3 348 litų, o tai sudaro daugiau kaip 60 mln. litų papildomų asignavimų, kurių dėl mokinių skaičiaus mažėjimo būtų netekusios regionų mokyklos.

Toliau mažėjant moksleivių skaičiui, sutaupytos lėšos liks tai pačiai ugdymo sistemai stiprinti. 2015 metais švietimo sistema gaus papildomai 50 mln. litų.

Mažų mokyklų tinkamas finansavimas tiesiogiai priklauso nuo vietinės savivaldybės galimybių. Todėl Vyriausybės ir socialdemokratų sprendimas nuo „mokinio krepšelio“ pereiti prie „klasės komplekto krepšelio“ padės ir ateityje savivaldybėms išsaugoti nedideles mokyklas.

Vaikų pavežėjimo problema vis dar labai aktuali. Tad 2014 metais Vyriausybė savivaldybėms skyrė 6 mln. litų mokykliniams autobusams įsigyti. Nupirkti 48 nauji mokykliniai autobusai, turintys 19 sėdimų vietų. 2013–2014 mokslo metais į mokyklas geltonaisiais autobusais keliavo per 21 tūkst. 1­­–12 klasių mokinių.

Seimo pavasario sesijai teikiamas Mokslo ir studijų įstatymo projekto paketas. Studentai nebus priimami tik pagal laisvosios rinkos principais grindžiamą schemą, kuri nepasiteisino. Dabar didelė dalis studentų bus priimama valstybės užsakymo ir į Valstybės finansuojamas vietas principu.

Pirmą kartą nuo Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo 10 proc. geriausiai besimokančių studentų, kurie studijavo savo lėšomis, buvo kompensuotos išlaidos už studijas. Be to, daliai būsimųjų studentų studijas planuojama atpiginti jau 2016 metų rugsėjo mėnesį.

Vyriausybė sprendžia  ir kvalifikuotų specialistų, darbo rinkoje paklausių profesijų problemą. Investuotojai, verslininkai akcentuoja, kad jų veiklą stabdo kvalifikuotų specialistų stygius.

Todėl, bendradarbiaujant su verslu, buvo pradėta profesinio mokymo pertvarka. Lietuvoje kuriami modernia įranga aprūpinti 42 sektoriniai praktinio profesinio mokymo centrai, kuriems numatyta apie 400 mln. litų  Europos Sąjungos paramos.

Tai bus inžinerinės pramonės, tekstilės produkcijos gamybos, geležinkelio transporto specialistų  rengimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, žemės ūkio, kirpimo, viešbučių ir restoranų bei prekybos, grožio ir susijusių paslaugų  specialistų rengimo sektoriniai praktinio mokymo centrai.  

Valstybinės profesinio mokymo įstaigos bus profiliuojamos pagal regionų ūkio poreikius ir plėtros perspektyvas.

Dar viena profesinio mokymo sistemoje numatoma naujovė – bus pradėtos taikyti pameistrystės profesinio mokymo formos. Bendradarbiaujant su verslu, bus optimizuotas profesinio mokymo tinklas ir efektyviau panaudojama turima infrastruktūra.

Valstybinės profesinio mokymo įstaigos bus profiliuojamos pagal regionų ūkio poreikius ir plėtros perspektyvas. Ketinama nustatyti profesinius standartus, kurie leis diegti modulinio mokymo programas, leidžiančias lanksčiai reaguoti į verslo ir darbo rinkos poreikius.

Galime pasidžiaugti, kad Vyriausybei pavyko rasti galimybę padidinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus. Nuo 2014 m. liepos 1 d. kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai padidinti 244 litais.

Tam perskirstytos Kultūros ministerijos 2014 metų asignavimuose numatytos lėšos kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti – 25 mln. litų. Atlyginimas padidės 12 tūkst. kultūros ir meno srityje dirbančių asmenų.

Teisingai sudėlioti Vyriausybės prioritetai, pagarba kultūros ir švietimo sistemos darbuotojui, konkrečios naujovės mokymo, ugdymo srityje, tikiu, leis ne tik sumažinti smurto, patyčių, nusikaltimų ir kitų liūdnų rodiklių statistiką, bet ir leis jau netolimoje ateityje įžvelgti rezultatyvių permainų.

Orinta Leiputė yra socialdemokratė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min