Dabar populiaru
Publikuota: 2016 birželio 22d. 17:07

Petras Auštrevičius: Ar atsivers „Brexit“ vartai?

Petras Auštrevičius „Brexit“ referendumo išvakarėse daug išsakyta apie mūsų draugus britus. Neabejoju, artimiausiomis dienomis nuomonių ir replikų bus dar daugiau.

Mano manymu, viena yra aišku – britai neras geresnių ir patikimesnių draugų, nei keturis dešimtmečius turėjo ir tebeturi Europoje. Nepaisant jų tradicinio požiūrio į prancūzus (ir atvirkščiai) ar šiomis dienomis išpopuliarėjusių sarkastiškų, su gera humoro doze „youtube“ dainų apie Europą.

Tęsiant dainų temą, esu tikras, kad per pastaruosius porą dešimtmečių nemaža dalis britų sužinojo, kur vis dėlto yra ta „Lit-hu-ania“. Jungtinėje Karalystėje dirbantys lietuviai yra gerai žinomi ir vertinami. Lygiai taip pat, pastarosiomis dienomis britai sužinojo daugiau nei 100 argumentų, kodėl verta likti Europos Sąjungoje.

Ne veltui britai turi tokį posakį – „common sense“. Lietuvių kalboje deramas atitikmuo būtų „sveikas protas“, tikras liberalus šūkis. Nors dažniausiai rinkėjai balsuoja užvaldyti emocijų, aš linkęs tikėti, kad ir protas, gyvenimo realybė bei praktiniai sumetimai referendumo atveju neliks paskutinėje vietoje.

Britų sprendimas trauktis paveiktų ne tik bendrą fiskalinę situaciją, bet ir lemtų rimtus geopolitinius pasikeitimus, galimai – populistų, radikalių partijų Europoje sustiprėjimą.

Referendumas, pažymėtas politinės žmogžudystės ženklu, yra nediskutuotinai svarbiausias įvykis Didžiajai Britanijai nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Tiesiog nebuvo kito tokio įvykio, kuris reikštų tektoninius lūžius Britanijos vidaus ir užsienio politikoje.

Ar Jungtinė Karalystė, britų sprendimu, tikrai nuoširdžiai nori tapti atskira, atitolusia ir izoliuota sala Europoje? Nemanau, ypač, jeigu būtų pradėtas atsiskyrimo nuo ES procesas, su visomis pačiomis blogiausiomis pasekmėmis. Jei galutinai atsivertų „Brexit“ vartai, pasekmės pačiai Britanijai ir Europos Sąjungai būtų skirtingos. Ekspertų surinkti duomenys rodo, kad kur kas didesnis neigiamas poveikis būtų padarytas pačiai Britanijai. ES yra ne vieno, o 28 narių klubas, tad ir prisitaikyti prie naujos realybės galėtų greičiau.

Niekas nepamiršta, kad Jungtinė Karalystė yra antroji pagal dydį ekonomika ES. Britų sprendimas trauktis paveiktų ne tik bendrą fiskalinę situaciją, bet ir lemtų rimtus geopolitinius pasikeitimus, galimai – populistų, radikalių partijų Europoje sustiprėjimą, apie ką jau ne kartą rašiau.

Reikia pabrėžti, kad aštri britų sukelta diskusija dėl likimo Europos Sąjungoje buvo lydima stereotipinių vertinimų. Tokios antraštės kaip „ES pabaigos pradžia“, „Viso gero, Europa“ tai atspindi. Mano nuomone, britus per 43 metus dabartinėje Europos Sąjungoje tam tikra prasme ištiko vidutinio amžiaus krizė, beje, būdinga ir tokio pat amžiaus sulaukusiems žmonėms.

„Brexit“ šalininkai visada primena, kad britai ES daugiau duoda nei gauna grąžos. Tačiau būtent nuo 1973 metų, prisijungimo prie Europos bendruomenės, britų Bendrasis vidaus produktas (BVP) vidutiniškai augo po 1,8 proc., kai Vokietijos – 1,7 proc., prancūzų – 1,4 proc.

Kalbame apie Europos senbuves, tačiau verta aptarti ir Lietuvą Europoje, galimą Britanijos pasitraukimo poveikį mūsų šaliai. Lietuva dėl britų išėjimo pralaimėtų, pirmiausia dėl to, kad tai reikštų silpnesnę Europos Sąjungą.

Britų pasitraukimo atveju, netektume transatlantinio partnerio, kuris mums ypač svarbus dėl saugumo ir gynybos, laisvos ir patikimos prekybos saitų. Jungtinė Karalystė yra tas partneris, kuris ES aktyviausiai rėmė ir remia laisvą prekybą, mažesnę biurokratiją bei reguliavimą.

Kas „Brexit“ atveju nutiktų su Britanijoje gyvenančiais ir dirbančiais mūsų piliečiais? Sąlygos dirbti neabejotinai keistųsi, veikiausiai tie pokyčiai nebūtų palankūs. Gali būti, kad daliai Lietuvos piliečių prieš akis kaip niekada aštriai iškiltų pilietybės pasirinkimo klausimas, nes tai suponuotų ir pasikeitusios darbo rinkos sąlygos.

Britanijos referendumas kartu yra ir savotiškas Lietuvos referendumas. Kokią ES mes norime matyti?

Gali būti, ilgainiui tai reikštų dramatiškus finansinių perlaidų iš Britanijos į Lietuvą pasikeitimus, kas neišvengiamai paveiktų ir mūsų ekonomiką. Britiškojo iššūkio akivaizdoje ir toliau akis bado įstrigęs dvigubos pilietybės klausimas, netgi sakyčiau tam tikra „komos“ būsena Lietuvoje. Ar dar ilgai lūkuriuosime?

Taigi Britanijos referendumas kartu yra ir savotiškas Lietuvos referendumas. Kokią ES mes norime matyti? Laikausi pozicijos, kad Lietuvai verta likti kuo arčiau ES branduolio, ES branduolyje, skatinant gilesnę integraciją ir matant savo saugumo, laisvos prekybos bei laisvo žmonių judėjimo būtinybę.

„Brexit“ referendumo išvakarėse galima konstatuoti, kad populizmas ES reikalais yra labai rizikingas, netgi, sakyčiau, neperspektyvus manevras. Manau, britų premjeras D.Cameronas tai suprato. Jis jau prarado savo konservatorių partijos kontrolę – bet kuriuo referendumo baigties atveju. Tegul tai būna atsakingos politikos, atsakingo kalbėjimo su rinkėjais pamoka.

Britai gali sukurti istorinį precedentą, kaip pirmieji, pradėję pasitraukimo iš ES procedūrą. Esu linkęs tikėti, kad britiškas „common sense“ ir lietuviškas sveikas protas nusvers. Matydamas, kad abiejų referendumo stovyklų šansai yra praktiškai vienodi, laukiu europietiško šio penktadienio ryto Britanijoje ir britiško ryto vieningoje Europoje.

Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio kandidatas į užsienio reikalų ministrus

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

49:40
01:06
01:03

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min