Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Petras Auštrevičius: Iš Rygos turime pasiųsti gerą žinią Ukrainai

Šaltinis: 15min
0
A A

Petras Auštrevičius Keista, kai šiandien kam nors dar kyla klausimų, ar Ukraina nusipelnė būti arčiau Europos.

Praėjus metams po įvykių Maidano aikštėje, po tūkstančių gyvybių pareikalavusių kovų dėl laisvės Ukrainos pietryčiuose, po to, kai šimtai tūkstančių žmonių karo nusiaubtuose regionuose buvo priversti palikti savo namus – man jokių abejonių nekyla.

Ko dažnai pasigenda patys ukrainiečiai – tai tvirtesnės Europos Sąjungos paramos. Ne žodžiais, o darbais. Viena iš simboliškai svarbių ir prasmingų paramos Ukrainai išraiškų gali būti ne tik tiesioginė finansinė pagalba, kuri, žinoma, yra būtina.

Turiu galvoje jau daugiau nei 7 metus besitęsiančias ES ir Ukrainos derybas dėl bevizio šalies režimo su Šengeno zonos erdve. Kaip tik dabar sprendžiama, ar šis klausimas bus įtrauktas į 2015 metų gegužės 21-22 d. Rygoje vyksiančio ES ir Rytų Partnerystės šalių viršūnių susitikimo darbotvarkę. Dar daugiau – ar bus galima tokį susitarimą pasirašyti?

Mano įsitikinimu, bevizio režimo pasirašymas būtų tas ukrainiečių ilgai lauktas teigiamas signalas iš ES, rodantis pasitikėjimą ir paramą.

Mano įsitikinimu, bevizio režimo pasirašymas būtų tas ukrainiečių ilgai lauktas teigiamas signalas iš ES, rodantis pasitikėjimą ir paramą.

Kaip žinome, Ukraina derybas dėl bevizio kelionių režimo su Šengeno zonos šalimis pradėjo dar 2008 m. rudenį. Nuo to laiko daug kas iš esmės pasikeitė. Šiandien Ukrainos valdžia – visai kita, kelianti sau vakarietiškus darbo kokybės ir diplomatijos standartus.

Ukraina jau įvykdė dešimtis reformų ir priėmė ES reikalaujamus įstatymus dokumentų ir duomenų apsaugos, pabėgėlių, kovos su korupcija ir diskriminacija srityse.

Be to, nuo 2015 m. sausio 12 dienos Ukraina savo piliečiams jau pradėjo išduoti naujus biometrinius pasus, kurie atitinka visus ES keliamus reikalavimus. Tokius pasus turintys Ukrainos piliečiai galėtų naudotis beviziu kelionių režimu su ES. Žinoma, Ukrainai vis dar lieka įgyvendinti kai kurias reformas, tačiau tai – labiau techninės detalės.

Europos Sąjungos ekspertų misija, kuri neseniai vertino Ukrainos pasirengimą beviziam režimui, dar iki ES viršūnių susitikimo Rygoje turėtų paskelbti savo verdiktą. Tikiuosi, jis bus teigiamas ir leis pralaužti ledus.

Šią savaitę aš asmeniškai, kartu daugumos pagrindinių Europos Parlamento frakcijų atstovais, kreipiausi į Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską, ragindamas palaikyti bevizio režimo idėją. Manau, kad tai – mažiausia, ko šiandien nusipelno Ukrainos piliečiai.

Tik priminsiu, kad Vilniuje vykusio ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo metu buvo uždegta žalia šviesa Moldovai – jos piliečiai beviziu režimu su Šengeno erdvės šalimis naudojasi jau metus, nuo 2014 m. balandžio 28-osios.

Ukrainos atveju, suprantu ES pareigūnų ir politikų nuogąstavimus dėl galimo pabėgėlių skaičiaus, šiuo metu neužtikrinamos Ukrainos-Rusijos sienos kontrolės šalies rytuose.

Tačiau vieno agresyvaus ES kaimyno pastangos, nukreiptos prieš demokratiją ir laisvą apsisprendimą, negali sustabdyti reformų, kurios veda į priekį didelį pasitikėjimo kreditą savo valdžiai (o kartu ir Europai) suteikusius ukrainiečius.

Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys, liberalas

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min