Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2014 sausio 8d. 11:17

Petras Čimbaras: Bešeimininkės šiukšlės – kas šiukšlina, o kas moka milijonus

Petras Čimbaras Gamta – mūsų namai, į kuriuos noriai skubame ilsėtis, iškylauti, pasidžiaugti gražiu oru ar ramybe. Deja, panašu, kad kai kurie savo namais laiko tik tą gamtą, kuri šalia namų, o kitur gamta – „svetima“, kažkieno kito, tad lengva ranka galima ją niokoti ir teršti.

Apmaudu, bet poilsiautojų pamėgtos stovyklavietės ar vaizdingos vietos šalia vandens telkinių tampa sąvartynais, kuriuose diena po dienos kaupiasi žmonių paliekamos šiukšlės. Kiti gi, nenorintys mokėti keliolikos litų už šiukšlių konteinerį ir jo išvežimą, suskumba nereikalingus daiktus, net buities prietaisus, numesti kur pakliuvo, kiek atokiau pavažiavę – pamiškėje, palaukėje, šalikelėje iš automobilio bagažinės lauk meta viską, ko patiems nebereikia. Juk ta pamiškė „niekieno“, tad niekam ir neužklius, juolab, kad jau ir prieš tai čia kažkas savų šiukšlių papylęs buvo...

Kainuoja brangiai

Jau tradicija tapusi ir kiekvieną pavasarį organizuojama aplinkos tvarkymo akcija šiek tiek apšvarina gamtą, tačiau tie, kurie labiausiai jai kenkia šiukšlindami, paprastai tokiose akcijose nedalyvauja, ir netrukus vėl savo atliekas mėto, kur pakliūva.

Už tokius nelegalius sąvartynus, o tiksliau – jų likvidavimą, mokame mes visi. Ir mokame tikrai brangiai.

Nei tas šiukšles paliekantieji, nei tokius šiukšlintojus pastebėję, bet jokių veiksmų jų elgesiui užkirsti nesiėmę abejingi praeiviai turbūt nežino, kad už tokius nelegalius sąvartynus, o tiksliau – jų likvidavimą, mokame mes visi. Ir mokame tikrai brangiai.

Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje numatyta, jog už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, teritorijų tvarkymą ir priežiūrą, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą atsako vietos savivaldos institucija. Iš tiesų, savivaldybės atsakingos už komunalinių paslaugų išvežimą bei atliekų tvarkymą, tačiau neturi jokių galimybių imtis būtinų priemonių, reikalingų kovoti su bešeimininkėmis šiukšlių krūvomis.

Beje, bešeimininkėmis šiukšlėmis laikomi ir į konteinerius netilpę, šalia sudėti seni baldai, buitinės technikos prietaisai ar nusidėvėjusios padangos. Už tokių bešeimininkių šiukšlių sutvarkymą savivaldybės ir seniūnijos iš savo biudžeto kasmet papildomai išleidžia dideles pinigų sumas, kurios galėtų būti panaudotos opesnėms problemoms spręsti.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, valstybinėje žemėje aptikę bešeimininkių šiukšlių, apie tai informuoja vietos savivaldos įstaigą, kuri, vadovaudamasi Atliekų tvarkymo įstatymu, suskumba sutvarkyti gamtai padarytą žalą. Ir nors Aplinkos ministerija tvirtina, kad savivaldybės turi visas reikiamas priemones užtikrinti tinkamą šiukšlių tvarkymą, savivaldos institucijų išlaidos rodo ką kitą – kasmet bešeimininkėms šiukšlėms sutvarkyti iš savivaldybių biudžetų išleidžiama maždaug 2 milijonai litų.

Gražiausiame regione – sąvartynai

Pats jau kurį laiką bandau spręsti vieno gražiausių Lietuvoje Labanoro regioninio parko šiukšlinimo problemas. Parko teritorijoje, kurioje daug ežerų, gražių vietų, tinkamų poilsiui ir iškyloms, kasmet paliekami vis didesni kalnai šiukšlių.

Molėtų kelių tarnyba, kuriai priklauso šioje teritorijoje esančios šiukšlių dėžės autobusų stotelėse ar peronuose, iki praėjusių metų spalio surinko 27,66 tonas šiukšlių. Tam skirta net 32 473 litų, kurie turėjo būti panaudoti ne šiukšlėms išvežti, o kelių kokybei gerinti, juos remontuoti. 2012 metais Molėtų kelių tarnyba išvežė 39,76 tonas šiukšlių, kurių surinkimas, pridavimas ir kita kainavo 45 750 litų. Taigi, sumokami dideli pinigai, o problema neišsprendžiama – šiukšlės vėl kaupiasi, jas vėl reikia sutvarkyti.

Savivaldybės neturi teisės kontroliuoti, imtis priemonių ir taikyti administracinės atsakomybės pažeidėjams, padariusiems žalą gamtai.

Tuo tarpu savivaldybės neturi teisės kontroliuoti, imtis priemonių ir taikyti administracinės atsakomybės pažeidėjams, padariusiems žalą gamtai. Tiesa, kyla klausimas, ką veikia Aplinkos ministerijos regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Juk būtent jų paskirtis yra vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, bausti aplinkos teršėjus ar ieškoti kitokių būtų saugoti mūsų gamtą.

Dar būtina atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje veikia labai nedaug Atliekų priėmimo punktų, o ir tuose veikiančiuose priimamos bioskaidžios atliekos. Tačiau tokių atliekų, kurios gali būti vartojamos kaip antrinės žaliavos (pvz., plastiko, metalo, makulatūros) surinkimas praktiškai nevyksta. Kaip tik todėl visos šios atliekos nugula pakeles, miškuose bei laukuose atsiranda nelegalūs sąvartynai. Tokių nelegalių, didesnių ar mažesnių sąvartynų visoje šalyje suskaičiuojama bemaž tūkstantis.

Kol ugdysime sąmoningumą

Civilizuotose Vakarų šalyse atliekos yra rūšiuojamos ir perdirbamos. O Lietuvoje net 70 procentų perdirbimui tinkamų atliekų keliauja į nelegalius ir legalius sąvartynus.

Pastarieji, beje, jau tokie užkimšti, kad šiukšlės juose sunkiai telpa. Ir nors į atliekų tvarkymą Lietuva jau įdėjo apie milijardą, panašu, kad, neįvykdžiusi Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvos reikalavimų, dar turės mokėti ir milžiniškas baudas.

Nors į atliekų tvarkymą Lietuva jau įdėjo apie milijardą, panašu, kad, neįvykdžiusi Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvos reikalavimų, dar turės mokėti ir milžiniškas baudas.

Problema bent iš dalies būtų išspręsta, jeigu atliekos būtų rūšiuojamos ir perdirbamos. Rūšiuoti šiukšlių nenusiteikę gyventojai galėtų būti „paskatinami“ ir administracine atsakomybe – kaip tai senokai yra daroma kitose Europos valstybėse.

Tačiau žmonių sąmoningumas neatsiranda per dieną, o kol jį ugdysime, ši opi bėda niekur nedings. Taigi, manau, kad, praplėtus savivaldybių funkcijas taikant atsakomybę, problema būtų išspręsta ar bent jau suvaldyta.

Ne paslaptis, kad mažesnių miestelių, kaimo vietovių gyventojai dažniausiai žino, kas palieka bešeimininkes šiukšles. Neretai ir gamtos apsaugos pareigūnai įtaria, iš kur atsiranda atliekų kalnai. Skaudžiai akis badančią šiukšlinimo valstybinėje žemėje problemą būtų galima spręsti, organizuojant reidus į poilsiautojų pamėgtas vietas, įrengiant stebėjimo kameras šiukšlintojų pamėgtose vietose, kur jau yra nelegalių sąvartynų, ar įsteigiant pasitikėjimo skambučių liniją, kuria paskambinusieji galėtų pranešti apie paliktas bešeimininkes šiukšles bei žalą gamtai padariusius asmenis.

Be šių priemonių, Seimo pavasario sesijoje laukia ir kiti du svarbūs darbai. Pirmasis – reformuoti Atliekų tvarkymo įstatymą taip, kad savivaldybės būtų atsakingos už atliekų tvarkymo uždavinių įvykdymą. O antrasis – išspręsti pakuočių užstato sistemos diegimo klausimą; ši sistema skatintų gyventojus ne išmesti, o grąžinti tokius įpakavimus, kaip plastiko buteliai, ir gauti už juos sumokėtą užstatą.

Galbūt tokiomis priemonėmis pavyks daugelį įtikinti, kad gamta – mūsų visų namai.

Petras Čimbaras yra Seimo Darbo partijos frakcijos narys

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

24sek

Kauno „Žalgirio“ sirgaliai: mylimiausią žaidėją nulemia plaukų spalva ir kodėl trečia vieta geriau už auksą

Pasaulis kišenėje

Naujutėlaitis milžinas už 625 milijonus: į Klaipėdą atplaukė ką tik pakrikštytas kruizinis laivas

Aktualu

Papiktino užtvertas Kauno klinikų vaistinės įėjimas neįgaliesiems: įrengia ir nenaudoja?

Vardai

Pirmagimio besilaukianti Greta Lebedeva: „Svajojam apie du ar tris vaikučius, kaip Dievas duos“

Aktualu

Premjeras Saulius Skvernelis apie galimus konkurentus: „Tegul pasinervina“

Gyvenimas

Trenerė A.Pakalenkaitė: „Jei figūrą paveldime, kodėl tiek daug žmonių priauga po 6–20 kg per kelis mėnesius?“

15min tema Verslas

Sulieknėk, keliauk, atsinaujink, pirk – asmenines reklamas jau galima užčiaupti

Sportas

Į kovą dėl Baltijos taurės lietuviai stos apkarpytu sąrašu, bet nesumažinę ambicijų

Mokslas.IT

„Xiaomi Mi“ robotas siurblys: kaip kinai išvalė grindis ir nušluostė nosis

22 kartus į Everestą užkopęs nepalietis pagerino savo paties pasiektą pasaulio rekordą

Vardai

Seserys Puzaraitės ir Katažina: ar jos išdrįsta pasirodyti mieste be jokio makiažo?

Aktualu

Kaune besiblaškiusio čiau čiau veislės šuns likimas nežinomas: nepavyko net jo pašauti

Klajokliai elnių augintojai Mongolijoje siekia išsaugoti tradicijas

Kurios įmonės indėlis Kauno miesto gerovei svarbiausias?

Maistas

Nidos receptas: kaip teisingai iškepti „steiką“?

Vardai

15min studijoje – „Galapagų“ desantas: A.Barniškis-Blėka, V.Bareikis, „G&G Sindikatas“

Verslas

LRT tarybos pirmininku išrinktas Liudvikas Gadeikis

Aktualu

Laurynas Totoraitis: Kokią reikšmę baudžiamojoje byloje turės E.Masiulio gautas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo?

Vardai

Jazzu staigmena gerbėjams – solinis koncertas Palangoje

24sek

Šaras ir CSKA: ar „Žalgiriui“ reikia nerimauti dėl rusų milijonų?

Naujienos

24sek

Kauno „Žalgirio“ sirgaliai: mylimiausią žaidėją nulemia plaukų spalva ir kodėl trečia vieta geriau už auksą

Pasaulis kišenėje

Naujutėlaitis milžinas už 625 milijonus: į Klaipėdą atplaukė ką tik pakrikštytas kruizinis laivas

Aktualu

Papiktino užtvertas Kauno klinikų vaistinės įėjimas neįgaliesiems: įrengia ir nenaudoja?

24sek

NBA komandos vadovas: kodėl „Raptors“ neišmainys Jono Valančiūno?

Vardai

Pirmagimio besilaukianti Greta Lebedeva: „Svajojam apie du ar tris vaikučius, kaip Dievas duos“

Maistas

„100 tortų Lietuvai“: „Holigans“ trispalvis datulių ir anakardžių tortas

Aktualu

Premjeras Saulius Skvernelis apie galimus konkurentus: „Tegul pasinervina“

Gyvenimas

Trenerė A.Pakalenkaitė: „Jei figūrą paveldime, kodėl tiek daug žmonių priauga po 6–20 kg per kelis mėnesius?“

15min tema Verslas

Sulieknėk, keliauk, atsinaujink, pirk – asmenines reklamas jau galima užčiaupti

22 kartus į Everestą užkopęs nepalietis pagerino savo paties pasiektą pasaulio rekordą

Sportas

Į kovą dėl Baltijos taurės lietuviai stos apkarpytu sąrašu, bet nesumažinę ambicijų

Mokslas.IT

„Xiaomi Mi“ robotas siurblys: kaip kinai išvalė grindis ir nušluostė nosis

Klajokliai elnių augintojai Mongolijoje siekia išsaugoti tradicijas

Vardai

Seserys Puzaraitės ir Katažina: ar jos išdrįsta pasirodyti mieste be jokio makiažo?

Kurios įmonės indėlis Kauno miesto gerovei svarbiausias?

Vardai

15min studijoje – „Galapagų“ desantas: A.Barniškis-Blėka, V.Bareikis, „G&G Sindikatas“

Verslas

LRT tarybos pirmininku išrinktas Liudvikas Gadeikis

Gyvenimas

Psichologė A.Blandė apie egzaminus: 5 esminiai patarimai jaunuoliams

Verslas

LRT steigs žurnalistinių tyrimų padalinį, svarsto keisti „LRT Kultūros“ pavadinimą,

Aktualu

Estijos prezidentė K.Kaljulaid perspėja Europą nepriprasti prie karo Rytų Ukrainoje

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Daugiau skonio

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie 15min