TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Petras Narkevičius: Azartiniai internetiniai lošimai turi būti tinkamai sureglamentuoti arba uždrausti

Šaltinis: 15min
0
A A

Petras Narkevičius Šiuolaikiniame pasaulyje žmogų nuo mažens supa daug pagundų: vaikystėje – saldumynai, žaislai ir žaidimai, suaugusiųjų gyvenime – alkoholis, cigaretės ir narkotikai. Taip jau susiklostė, kad dauguma labiausiai paplitusių pagundų dažnai sukelia neigiamas pasekmes ir priklausomybes, todėl privalo būti tinkamai sureglamentuotos įstatymu ir griežtai kontroliuojamos, suteikiant žmonėms maksimalią informaciją apie pasekmes ir apsaugant juos nuo besaikio vartojimo ir žalingų pasekmių. Taip yra su alkoholiu ir cigaretėmis, kurių vartojimas vis labiau griežtinamas. Narkotikai apskritai yra uždrausti, nes ne tik sukelia sunkiai pagydomą priklausomybę, bet gali kainuoti gyvybę.

Iki praėjusios savaitės Lietuvoje buvo dar viena pagunda, kuri galėjo žlugdyti žmonių gyvenimus ir likimus, tačiau valstybė net septynerius metus jai neskyrė deramo dėmesio. Kalbu apie priklausomybę nuo azartinių lošimų. Seime pagaliau priimti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai kurie, jei jiems pritars prezidentė, padarys pradžią nuotolinių azartinių lošimų reglamentavimui Lietuvoje.

Gyvenimus žlugdantys lošimai

Visuomenės nuomonės apklausa, kurioje dalyvavo 18–40 metų vyrai iš didžiųjų Lietuvos miestų atskleidė, kad daugiau nei pusė tikslinės grupės atstovų yra lošę azartinius lošimus.

Vidutiniškai lošti Lietuvoje pradedama 22-ejų metų amžiaus. Net ketvirtadalis lošusiųjų per pastaruosius metus tai daro bent kartą per savaitę. Dar tiek pat – kartą per mėnesį. Dauguma (78 proc.) aktyvių lošėjų vieno lošimo metu išleidžia iki 30 Eur. Daugumos apklausoje dalyvavusių žmonių pajamos yra nuo 290 iki 435 Eur.

Vidutiniškai lošti Lietuvoje pradedama 22-ejų metų amžiaus. Net ketvirtadalis lošusiųjų per pastaruosius metus tai daro bent kartą per savaitę. Dar tiek pat – kartą per mėnesį.

O dabar paskaičiuokime – žmogus, uždirbantis 435 Eur per mėnesį, lošimams išleidžia iki 120 Eur, t.y. trečdalį savo uždirbtų pajamų!

Todėl neturėtų stebinti tai, jog 15 proc. lošimo patirties turinčių žmonių yra skolinęsi pinigų azartiniams lošimams. Ir visi mes puikiai suprantame, kad dažniausiai šie pinigai lošėjams neatneša pelno, o tik atima pajamas ne tik iš jų pačių, bet ir iš šeimų – juk net pusė apklaustųjų yra vedę.

Esant tokiai situacijai, nenuostabu, jog net trečdalis aktyvių lošėjų pripažino, jog lošimas jiems kelia problemų. Dažniausiai įvardintos finansinės problemos (17 proc.), 13 proc. paminėjo psichologines problemas, 11 proc. – bendravimo su šeima problemas, 5 proc. iškyla problemų bendraujant su draugais.

Valstybė ateina žmonėms į pagalbą

Akivaizdu, kad toleruoti tokios situacijos valstybė negalėjo, todėl naujajame Azartinių lošimų įstatyme yra įtvirtintas Patologinio potraukio lošti apibrėžimas.

Iki šiol šis terminas nebuvo naudojamas ne viename teisės akte. Ir tai yra ypatingai svarbu, nes net ketvirtadalis (26 proc.) turinčių problemų lošėjų teigė bandę nustoti lošti: 10 proc. tai pavyko padaryti, 16 proc. bandymai buvo nesėkmingi. 36 proc. nėra bandę nustoti lošti, tačiau mano, jog tai galėtų padaryti bet kada.

Taip pat 36 proc. teigė apie tai negalvojantys. Dėmesys, pirmą kartą skirtas šiai problemai, rodo valstybės susirūpinimą savo piliečiais, atkreipiant dėmesį į galimus neigiamus lošimų padarinius, tokius kaip kenčiančios šeimos.

Pagal naująją tvarką lošėjas turės teisę nuotolinių lošimų organizatoriui pateikti rašytinį prašymą, kuriame būtų nurodyti vienas ar keli apribojimai, taikomi prašymą pateikusiam lošėjui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.

Lošėjas prašyme galės prašyti riboti statomas pinigų sumas arba didžiausią vieno statymo sumą, nustatyti vieno lošimo laiko limitą, riboti savo galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.

Lošėjas prašyme galės prašyti riboti statomas pinigų sumas arba didžiausią vieno statymo sumą, nustatyti vieno lošimo laiko limitą, riboti savo galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių apribojimų įgyvendinimą turės užtikrinti lošimų organizatorius.

Be to, siekiant apsaugoti lošėją nuo realybės jausmo praradimo, nuotoliniame lošime dalyvaujančiam lošėjui viso jo lošimo metu nuolat privalo būti aiškiai rodoma informacija, kiek laiko jis dalyvauja lošime, bendra jo atliktų statymų suma ir lošimo rezultatas.

Nuotoliniai lošimai – rizikingiausi

Ypatingas dėmesys naujajame įstatyme yra skirtas nuotoliniams lošimams, mat jie yra lengviausiai prieinami ir mažiausiai kontroliuojami. Iki šiol lošimai internetu Lietuvoje buvo nereglamentuoti, t.y. valstybė nelicencijavo šios veiklos, o Lietuvos gyventojai lošė užsienio valstybių lošimų paslaugas internetu teikiančiose svetainėse.

Reglamentavus nuotolinius lošimus, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje veikiančios bendrovės, atitinkančios įstatyminius reikalavimus, galės kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą dėl nuotolinių lošimų leidimo, o gavus jį – legaliai vykdyti veiklą šalyje. Priėmusi šį įstatymą, Lietuva taikys tokią pačią praktiką, reglamentuodama nuotolinius lošimus, kokia galioja ir kitose Europos valstybėse.

Be to, įsigaliojus įstatymo pataisoms, prašymų dėl galimybės lošti apribojimų užtikrinimas nuotoliniuose lošimuose bus privalomas įstatymu. Iki šiol prašymus neleisti lošti veikiančiose lošimų organizavimo vietose susitarimo dėl galimybės lošti apribojimo pagrindu priimdavo ir lošimų organizatoriams persiųsdavo Lošimų priežiūros tarnyba, o šių prašymų užtikrinimas buvo vykdomas tiek, kiek tai priklausė nuo lošimų organizatorių geranoriškumo.

Žaisti galima, bet svarbu neprisižaisti

Taip pat įstatymo pataisose didelis dėmesys skiriamas ir probleminių lošimų prevencijai. Vienas jų – skatinimo lošti draudimas. Pataisose atsirado iki šiol neegzistavęs draudimas skatinti dalyvauti lošimuose.

Bus draudžiamos dovanos iš lošimų organizatoriaus, taip pat uždrausta ne lošimų organizavimo vietose ar lošimų organizatoriaus interneto svetainėje organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti azartiniuose žaidimuose, įskaitant nuotolinius lošimus.

Daug kam nepavyksta atsispirti šiam potraukiui. Todėl į pagalbą turi ateiti valstybė – tinkamai organizuodama, protingai ribodama ir prižiūrėdama lošimų procesą.

Naujajame projekte taip pat atsiranda reikalavimas lošimų organizavimo vietose iškabinti įspėjamuosius užrašus apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, apie draudimą dalyvauti lošimuose nepilnamečiams ir kitiems asmenims, kuriems draudžiama dalyvauti lošimuose ar būti lošimo patalpose pagal šį įstatymą.

Be to, Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisomis įstatyme įtvirtinta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d., organizuojant nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei bus taikomas 10 proc. mokesčio tarifas, o tai leis keliais milijonais eurų padidinti valstybės iždą.

Potraukis žaisti ir ieškoti naujų, aštrių potyrių yra būdingas žmonėms ir jis lydi mus nuolatos, tačiau dažnai, pernelyg įsitraukę į žaidimą, lošėjai gali nepastebėti, kaip žlugdo savo ir savo artimųjų gyvenimus. Daug kam nepavyksta atsispirti šiam potraukiui. Todėl į pagalbą turi ateiti valstybė – tinkamai organizuodama, protingai ribodama ir prižiūrėdama lošimų procesą. Todėl manau, šiuo naujuoju Azartinių lošimų įstatymu, turėtų džiaugtis tiek lošėjai, tiek jų šeimos, mat nuo šiol jie bus labiau apsaugoti.

Petras Narkevičius yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys

 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min