2025-10-03 10:20

Raimondas Imbrasas. Ar nauja Vyriausybė protingiau prižiūrės Lietuvos miškus?

Įsiplieskus karštiems ginčams dėl kultūros reikalų, beveik niekas viešoje erdvėje nepastebėjo, kad Seime buvo patvirtinta Dvidešimtos Vyriausybės darbų programa. Daugelis dalykų šioje programoje natūraliai persikėlė iš prieš tai buvusios Vyriausybės programos. Tačiau atsirado ir naujų idėjų, kurios teikia vilties, kad kai kurie sektoriai ateityje bus tvarkomi racionaliau, remiantis ES valstybių praktika ir atneš daugiau naudos visuomenei bei valstybei.
Raimondas Imbrasas
Raimondas Imbrasas / Asmeninio archyvo nuotr.

Vyriausybės programos prioritetuose yra įvardintas įsipareigojimas tausoti aplinką ir jos išteklius. Tuo pačiu, bus siekiama „skatinti investicijas į Lietuvos medienos pramonę ir biomasės energetiką, racionaliai panaudoti vietinius atsinaujinančius medienos išteklius“.

Atsiranda vilties, kad naujoji Vyriausybė, suvokdama aplinkosauginę svarbą ir gamtos išteklių atstatymą bandys tai derinti su visuomenės ekonominės veiklos viešuoju interesu. Būtent, tokiu keliu eina išsivysčiusios Skandinavijos šalys.

Labai svarbus ketinimas naujos Vyriausybės programoje yra miškų sektoriaus valdymo tobulinimas. Jau seniai vyksta diskusija apie tai, kad pažangaus viešojo administravimo principai įsakmiai reikalauja atskirti kontrolės funkciją nuo ūkinės veiklos. Beveik visose srityse, ar tai būtų susisiekimas, ar energetika, Lietuva tai yra įgyvendinusi. Ir tai sėkmingai veikia bei gali būti pavyzdžiu kitoms, besivystančioms valstybėms.

Tačiau Aplinkosaugos srityje ši problema išlieka. Viskas nuo senų laikų yra sumesta į vieną krepšelį. Tai patį valdymą daro mažiau skaidrų ir efektyvų. Aplinkos ministerijos kompetencijai yra priskirta ir miškų politikos nustatymo, ir miškų ūkinės veiklos, ir kontrolės funkcija. Liaudiškai tariant, patys nustato taisykles, kurių paskui patys vykdydami ūkinę veiklą turi laikytis, ir dar patys kontroliuoja, kaip jų yra laikomasi. Akivaizdu, kad toks modelis neišvengiamai užprogramuoja interesų konfliktą, todėl Vakarų Europos valstybės jo yra atsisakiusios.

Naujos Vyriausybės programoje yra numatyta šią problemą išspręsti. Ketinama atskirti miškų ūkinę veiklą nuo inspekcinės veiklos, valstybinių miškų valdymą priskirti Žemės ūkio ministerijos kuravimo sričiai.

Tuo pačiu, koalicinė Vyriausybė savo programoje įsipareigoja „užtikrinti miškų sektoriaus stabilumą, veiklos efektyvumą ir ekonominį gyvybingumą, šalies biudžeto pajamas iš miško išteklių naudojimo“.

Belieka palinkėti sėkmės Vyriausybei įgyvendinant tokį subalansuotą ir racionalų požiūrį į miškų valdymą Lietuvoje. Tai turbūt, būtų pirmas kartas po ilgo laiko, kada aukščiausioji valstybės valdžia ne bėga nuo problemos, bet bando ją racionaliai ir naudingai valstybės interesams spręsti.

Aišku, nuo programinių nuostatų iki tikro gyvenimo, dažnai yra ilgas ir vingiuotas kelias. Nėra jokių garantijų, kad Vyriausybei pavyks šiuos planus paversti realybe. Tačiau, svarbu, kad parodytas didesnis dėmesys miškininkystės sferai paskatins įsisenėjusių problemų sprendimą. Jau dabar galvojama, kad miškų politikos klausimai Aplinkos ministerijoje būtų pakelti į aukštesnį lygį. Gal atsiras ir specializuotas aplinkos viceministras, kuris ims kuruoti miškininkystės tematiką?

Svarbiausia, kad pozityvios naujos Vyriausybės pastangos, surasti protingą kompromisą tarp miškų apsaugos, atstatymo ir ūkinės veiklos, kuri neša valstybei ir žmonėms ekonominę naudą, nebūtų populistiškai niekinamos.

Svarbu, kad įgyvendinat Vyriausybės išsikeltus tikslus, būtų paisoma argumentų, o ne emocijų. Ir dar svarbiau, kad diskusija dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo būtų lygiavertė, joje dalyvautų ne tik aplinkosaugininkai, bet ir mokslo, ekonomikos, miškininkų, medienos pramonės atstovai.

Jau dabar viešumoje pasigirsta sąmokslais persmelkti klausimai: kas čia suinteresuotas? Kas už viso to stovi? Kam ši planuojama pertvarka naudinga? Į šiuos klausimus galima atsakyti labai aiškiai. Naudinga yra visiems Lietuvos žmonėms. Naudinga yra daugiau negu 50 tūkstančių žmonių ir jų šeimoms, kurie tiesiogiai dirba miškų sektoriuje. Naudinga smulkiam verslui, kuris aptarnauja šį sektorių.

Naudinga yra savivaldybėms, kuriose veikia medienos perdirbimo įmonės ir prisideda prie regiono gerbūvio kūrimo. Naudinga yra valstybės biudžetui, kuris iš ūkininkavimo miškuose ir medienos perdirbimo įmonių gauna šimtus milijonų eurų mokesčių. Tai yra visuomenės interesas. Lygiai toks pat svarbus, kaip ir visuomenės interesas rūpintis miškų apsauga. O valdžios užduotis yra šiuos interesus protingai suderinti, kad nei vienas iš jų netaptų dominuojančiu. Linkiu, kad šiuo nelengvu, bet teisingu taku mūsų valstybė ir eitų.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą