Vyriausybė prakalbo apie naujų mokesčių įvedimą bei esamų didinimą. Tuo pačiu kalbėta, apie šešėlines ekonomikos mažinimą bei valstybės skolinimąsi tarptautinėse rinkose. Kai kurie ekonomistai pataria sumažinti valstybės išlaidas. Valdančiosios koalicijos atstovai užsiminė ir apie būsimas Europos sąjungos lėšas. Turbūt visi pasiūlymai yra verti dėmesio ir nagrinėtini, tačiau liūdina, o kartu ir stebina tai, kad niekas nepasiūlė sprendimų kurie būtų nukreipti į spartesnį Lietuvos ekonomikos augimą.
Deja, net aukščiausiuose valstybės valdymo institucijose, į viešuosius finansus įsigalėjo statiškas, biurokratiškas gal būt net buhalterinis požiūris. Lyg valstybės biudžetas būtų stebuklingas šulinys, iš kurio visada gali pasisemti vandens. Įsivaizduojama, kad jeigu trūksta biudžete pinigų, tai reikia padidinti mokesčius arba pasiskolinti jų ir pinigų bus tiek kiek valdžiai reikia.
Problema yra tai, kad toks technokratinis požiūris į valstybės biudžeto eurus, yra atsietas nuo realaus žmonių gyvenimo, ekonomikos pulso. Deja, gerosios fėjos ar troliai biudžeto šulinio vandeniu nepripildo, jį po lašelį užpildo Lietuvos mokesčių mokėtojai, gyventojai ir verslo įmonės. Norėdami sumokėti mokesčius į valstybes iždą, jie tuos pinigus pirmiausiai turi uždirbti, o mokesčių didinimas tai trukdo padaryti, kaip ir didelis skolinimasis. Jis reiškia, kad ateityje valstybės gyventojai gyvens sunkiau, nes skolas turės atiduoti. Taip jau yra, kad pasiskolina valdžia, o atiduoda gyventojai iš savo sumokamų mokesčių.
Valstybės gynimo tarybos įvardintas tikslas, Lietuvai kainuos papildomai 12 milijardų eurų. Pirmiausiai, reikia išsamiai ir nuosekliai informuoti visuomenę, kur ir kaip šie pinigai bus naudojami. Kas konkrečiai pagerės mūsų valstybės saugume, panaudojus šią milžinišką sumą. Valdžia turi paaiškinti, kokios išlaidos sudaro tuos 5-6 proc. nuo BVP. Susidaro įspūdis, kad aiškios vizijos nėra.
Kai neturima detalaus gynybos išlaidų plano, žmonėms atrodo, kad tokie procentai atsiranda „iš lubų“ arba todėl, kad norima kuo skubiau įtikti Trumpui ir Amerikai. Tokia situacija užprogramuoja scenarijų, kada ir dvigubai daugiau finansuojant šalies gynybą, nebūtinai pagerės Lietuvos saugumo padėtis. Labai daug galvojama, kaip surinkti tuos 5 proc., bet labai mažai dėmesio skiriama, kaip efektyviai juos panaudoti. Dėl to, kad pervesti avansus už karinę techniką, daug sukti galvos nereikia. Kur kas svarbiau yra turėti kompetencijos ir gebėjimų, tam, kad gynybai skirtos lėšos būtų savalaikiai ir protingai išleidžiamos.
Laisvesnei ekonomikai ypač svarbus yra veiklos sąlygų reglamentavimas, manau, kad Lietuvoje jis per smulkmeniškas ir apsunkintas biurokratinėmis procedūromis.
Ką daryti, iš kur gauti daugiau eurų mūsų šalies saugumui ir gynybai finansuoti. Daugiau pinigų į biudžetą gali uždirbti laisvesnė ekonomika, kaip pasiekti laisvesnę ekonomiką? Reikalingos dvi bazinės sąlygos: daugiau visiems dirbti, ir mažiau valdžiai reguliuoti ekonomiką. Tiesa yra labai paprasta, jeigu žmogus nori geriau gyventi, jis tiesiog daugiau dirba. Taip yra ir su valstybe, jeigu valstybei reikia daugiau resursų, jos ekonomika turi suktis greičiau.
Norint, kad valstybės ekonomika būtų mažiau reguliuojama, nedidinti mokesčių neįvedinėti naujų, neužtenka. Galbūt kai kuriais atvejais juos galima ir mažinti, jeigu tai duoda neabejotiną efektą ekonominiam augimui. Laisvesnei ekonomikai ypač svarbus yra veiklos sąlygų reglamentavimas, manau, kad Lietuvoje jis per smulkmeniškas ir apsunkintas biurokratinėmis procedūromis. Štai, kalbant apie Teltonikos ar Rheinmetall atvejus mes matome, kad vyriausybė nuima stabdžius strateginėms investicijoms ir tai yra labai sveikintina, tačiau kodėl tokie biurokratinių procedūrų žalieji koridoriai yra taikomi tik stambiems investuotojams?
Lietuva šiame laikotarpyje turėtu nuimti visus perteklinius procedūrinius, biurokratinius trukdžius nuo visų ekonominę veiklą vykdančių subjektų ir visiškai nesvarbu, ar tai būtų smulki individuali veikla ar nedidelė akcinė bendrovė.
Pavyzdžiui kodėl nepadarius, kad statybų leidimai Lietuvoje, ar žemės klausimai būtų sutvarkomi per dvigubai trumpesnius terminus. Tokiems sprendimams reikia žinojimo ir politinės valios. Žinojimas, galėtų atsirasti vietoj „fasadinės“ maisto tarybos prie Vyriausybės, įsteigus ekspertinę mažesnio reguliavimo tarybą. Na o politinės valios reikia ieškoti pas valdžioje esančius politikus, nes socialdemokratų prieš rinkimus žadėta, veikianti valstybė neatsiras, be veikiančios visuomenės ir jos ekonomikos.
