Paskelbę grandiozinį valstybės išleidžiamų pinigų taupymo vajų, prezidento Trumpo administracija susiduria su dideliu pasipriešinimu ir dar visiškai neaišku, ar tai nesibaigs visišku fiasko, nes daugelis Amerikos prezidento sprendimų dėl valdžios įstaigų uždarymų ir žmonių atleidimų užstrigo Amerikos teismuose. Muskas užsimojo gal net per daug.
Naikinami ištisi federaliniai departamentai, vietinės ir tarptautinės agentūros, net visame pasaulyje jau dešimtmečius veikiančios ir pripažintos organizacijos. Trumpo ir Musko pasirinktų sprendimų greitis ir taupymo mastelis galbūt sklandžiai vyktų versle, bet politikos ir valstybės administravimo srityje tai sukelia dideles įtampas visuomenėje.
Problema yra tai, kad kas galima „Teslos“ ar „X“ savininkui Muskui savo įmonėse, tas yra nepriimtina valstybės aparato lygyje. Muskas nėra Amerikos savininkas, o jo vadovaujama „Dodge“ nėra absoliuti valdžia. Tačiau nepaisant kylančio ažiotažo, JAV respublikonų siekis supurtyti metų metus nusistovėjusią valdžios išlaidų sistemą, įvairiomis struktūromis apaugusią valdžios biurokratinį aparatą, yra sveikintinas.
Lietuvos atveju, toks poreikis taip pat egzistuoja: valdžios išlaidos kiekvienais metais auga, per 35 metus valstybės valdymo kaštai labai stipriai padidėjo, nepaisant fakto, kad per šį laikotarpį netekome daugiau kaip pusės milijono gyventojų. Valdžios išlaidų mažinimas bei efektyvesnis viešųjų pinigų naudojimas ypač aktualus tampa šiandieninėje situacijoje, kada dėl sudėtingos geopolitinės situacijos yra priimtas sprendimas iki 6 proc. BVP, padidinti valstybės gynybos išlaidas.
Šiam reikalui valdančioji dauguma ruošiasi padidinti esamus mokesčius bei įvesti naujus, nuolat viešai akcentuojama, kad žmonės už savo saugumą turi papildomai susimokėti, tačiau sąmoningai nutylima, kad prie augančių saugumo išlaidų solidariai privalo prisidėti ir valstybės administracinis aparatas. Lietuvoje susiklostė bloga tendencija, kad mokestinė sistema yra peržiūrima tik tada, kai valstybės biudžetui reikia papildomų įplaukų. Suprask, reikia daugiau pinigų, tai didinkime mokesčius.
Taip neturėtų būti – mokesčių sistemos pakeitimai pirmiausiai turi būti orientuoti į paprastumą, aiškumą ir efektyvumą. Kuo daugiau valstybėje egzistuoja mokesčių tarifų, kuo daugiau suteikiama mokestinių lengvatų, tuo mokesčių administravimas tampa sudėtingesnis.
Dabartinė mokesčių peržiūra gali būti sklandžiau įgyvendinama tik tokiu atveju, jeigu ir pati valdžia ne simboliškai, bet realiai parodys, kad ir pati veržiasi diržus, apriboja įvairių valdiškų įstaigų apetitus, atsisako nebūtinų projektų finansavimų, karpo neefektyvias biudžeto išlaidas.
Neseniai vyriausybė pavedė visoms ministerijoms planuojant kitų metų biudžetą peržiūrėti savo išlaidas. Pamatysime, kas iš to gausis, tačiau faktas, kad sprendime suformuota aptaki sąlyga, kad taupymas neturi pažeisti visuomenės interesų, leidžia ministerijoms pagrįsti kūrybiškai savo augančius poreikius. Taupymo kontekste labai nenuosekliai atrodo vyriausybės užsibrėžtas siekis steigti naują valdišką instituciją – Regionų ministeriją. Kaip čia gaunasi, kad valdžia iš žmonių prašo solidarumo ir supratimo, kad laikmetis reikalauja susimokėti daugiau mokesčių, o pati lengva ranka didina savo išlaidas dešimtimis milijonų? Tai yra socialiai neteisinga ir labai jautru.
Norint pasiekti realaus biudžeto lėšų taupymą, yra reikalingas ne proginis, bet sisteminis požiūris. Turi būti atliktas valstybės išlaidų auditas, peržiūrėtos finansuojamos programos, valstybės daromos investicijos, valdiškų institucijų biudžetai, pagaliau valstybės valdomo turto naudojimas. Dešimtys, o gal ir šimtai milijonų eurų atsirastų principingai vertinus planuojamas valstybės investicijas į vadinamuosius mega investicijų projektus.
Neturint aiškių prioritetų, dažnai pinigai yra kasmet barstomi dalimis, ir tokių projektų organizavimas užtrunka labai ilgai. Norint sutelkti daugiau lėšų gynybos reikmėms, privaloma stabdyti tokių neefektyvių „amžiaus statybų“ finansavimą. Reikėtų atkreipti dėmesį į programas, iš kurių vis gausiau yra finansuojamos įvairios nevalstybinės viešosios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. Kai kurios nevyriausybinės organizacijos, de facto, jau yra tapusios valstybinėmis, nes didžioji dalis jų finansavimo ateina iš valstybės biudžeto.
Dažnu atveju jos yra priklausomos nuo valstybinio aparato valios, todėl jos atstovauja ne visuomenei, o siauram valdininkų ratui. Kodėl tokios organizacijos turi gauti biudžetinius pinigus, jeigu jos nesukuria visuomeninės pridėtinės vertės? Iš valstybės biudžeto finansuojamų viešų įstaigų NVO atstovai atvirai daro įtaką politikams, sprendimų priėmėjams, prisidengdami neva tai viešuoju interesu, realiai tai yra užmaskuotas tam tikrų interesų grupių atstovavimas, todėl tokia veikla turėtų būti prilyginta lobizmui ir kontroliuojama. Tuo tarpu, valdžia skrupulingai skaičiuoja, kiek iš kiekvieno padidinto ir naujai įvesto mokesčio tarifo valstybės biudžetas surinks daugiau milijonų.
Lietuvos finansų ministras neseniai pareiškė, kad visuomenė supranta atsiradusias grėsmes ir yra pasiruošusi sumokėti didesnius mokesčius, tačiau prieš apmokestinant žmones ir verslą naujais mokesčiais, tegul valdžia labai aiškiai įvardija, kiek pinigų ji sutaupys pati, kitų metų biudžete, principingai sutramdydama institucijų polinkį išlaidauti. Visuomenė turi įsitikinti, kad valdžios deklaruojamas solidarumas yra pagrįstas realiais veiksmais, o ne tik skambiu šūkiu, skirtu patriotiniams žmonių jausmams sužadinti.
