TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Raimundas Paliukas: Ką reiškia gerai besimokantis pilietis?

Šaltinis: 15min
0
A A

Raimundas Paliukas Gerai besimokančio piliečio sąvoka jau ne vienerius metus yra diskusijų objektas. Ši sąvoka Aukštojo mokslo bei Mokslo ir studijų įstatymuose buvo nuolat keičiama, dėl jos Konstitucinis Teismas jau kelis kartus yra priėmęs sprendimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Koks pilietis laikomas gerai besimokančiu, Konstitucijoje nėra išsamiai apibrėžta.

Konstitucinis Teismas 2002 metų sausio 14 dienos nutarime atskleidė šią sąvoką plačiau: „Valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių piliečių aukštojo mokslo išlaidas valstybė pagal Konstituciją privalo prisiimti esant šioms trims sąlygoms: 1) besimokantysis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) jis mokosi valstybinėje aukštojoje mokykloje; 3) jis mokosi gerai, t. y. jo mokymasis atitinka nustatytus gero mokymosi kriterijus“.

Taip pat šiame nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės biudžete privalo būti numatytos lėšos, kurių reikia, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems piliečiams būtų garantuotas nemokamas aukštasis mokslas; kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu.

Atrodo viskas aišku. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, turi būti iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs, jie negali nukrypti ne tik nuo konstitucinės gero mokymosi sampratos, bet ir nuo tokios gero mokymosi sampratos, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės.

Įstatymu nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais, negali būti formalūs, juolab neleistina iš anksto nustatyti kokį nors esą „gerai besimokančių piliečių“ skaičių – absoliutų ar santykinį dydį, t. y. kvotą, nes neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai.

Konstitucinis Teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutarime konstatavo, kad „Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, konstituciniam teisinės valstybės principui.“

Taigi atsirado būtinybė rengti Mokslo ir studijų įstatymo projekto pakeitimo projektą, siekiant įgyvendinti šį Konstitucinio Teismo sprendimą. Keli Seimo nariai, tame tarpe ir dabartinė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė parengė ir įregistravo įstatymo projektą, kuriame naujos teisinio reguliavimo nuostatos nustato, kad asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka po nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, išlaiko finansavimą studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip 7 pagal dešimties balų vertinimo skalę pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą ir asmuo neturi akademinių skolų.

Iš audringų diskusijų buvo matyti, kad šis įstatymo projektas yra dar neišdiskutuotas, kelia daugiau klausimų, negu duoda atsakymų, todėl tokio projekto šiuo metu priimti negalima.

Įstatymo projekte taip pat nustatyta, kad asmens studijų rezultatai aukštosiose mokyklose vertinami pagal skalę, nustatančią asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygį: 1) puikiai (10) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo pasiekė puikių rezultatų, įgijo puikių, išskirtinių žinių ir gebėjimų; 2) labai gerai (9) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo tvirtas, labai geras žinias ir gebėjimus; 3) gerai (8) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geras žinias ir gebėjimus; 4) pakankamai gerai (7) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geresnes nei vidutines žinias ir gebėjimus; 5) patenkinamai (6) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo vidutines žinias ir gebėjimus; 6) silpnai (5) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai tenkina tik minimalius reikalavimus; 7) nepatenkinamai (4, 3, 2, 1) – netenkinami minimalūs reikalavimai.

Taigi asmuo, studijuojantis valstybės finansuojamoje studijų vietoje, išlaiko finansavimą studijoms, jeigu akademinio mokymosi laikotarpiu įgijo geresnes nei vidutines žinias ir gebėjimus.

Svarstant šį projektą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete buvo organizuoti klausymai, kurių metu buvo išklausytos Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, studentų organizacijų, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos nuomonės ir pasiūlymai.

Seimo nariai taip pat pateikė daug pasiūlymų. Tačiau iš audringų diskusijų buvo matyti, kad šis įstatymo projektas yra dar neišdiskutuotas, kelia daugiau klausimų, negu duoda atsakymų, todėl tokio projekto šiuo metu priimti negalima. Komitetas nutarė šį projektą svarstyti Seimo rudens sesijoje ir tik aptarus su akademine bendruomene siūlyti Seimui jį priimti. Taip pat prašyti Seimo seniūnų sueigos atidėti Įstatymo projekto svarstymą.

Manau, kad akademinė bendruomenė galėtų Įstatymo projekto nuostatas išnagrinėti ir Seimo rudens sesijoje pateikti savo siūlymus. Komitetas pasiryžęs jau pirmajame posėdyje svarstyti šį įstatymo projektą. Komitetas viliasi, kad rugsėjo mėnesį bus priimtas racionaliausias sprendimas.

Raimundas Paliukas yra Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, Seimo Darbo partijos frakcijos narys

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min