Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 24d. 10:49

Raminta Matulytė: Nauja mokyklos baigimo sistema: ar VBE karūną perduosime vidurkiams?

Raminta Matulytė Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio komentaras apie kitąmet įsigaliosiančią naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką – priėmimas bus vykdomas atsižvelgiant ne į brandos egzaminų rezultatus, o į 11 ir 12 klasių moksleivių pažymių vidurkius. Tokie pasisakymai sukėlė nemažai diskusijų, tačiau prieš pradedant vertinti siūlomą idėją, reikia suvokti esamą ir jau planuojamą mokyklos baigimo ir stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą.

Anot LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, valstybiniai brandos egzaminai neturėtų įtakos moksleiviams, siekiantiems aukštojo išsilavinimo, t.y. stojimui į aukštąją mokyklą reikėtų tik 11–12 klasių pažymių vidurkių. Be to, LVŽS pirmininkas teigia, kad priėmimas į aukštąsias mokyklas turėtų būti vykdomas pavasarį, kad moksleiviai nešvaistytų laiko besimokydami valstybiniams brandos egzaminams, kurie tik patvirtintų moksleivio brandos atestatą.

Pagal dabartinę sistemą moksleivis, norėdamas gauti atestatą, turi išlaikyti bent du egzaminus, iš kurių privalomas yra lietuvių kalbos ir literatūros. Abiturientui, kuris nori įstoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje, privalomai reikia išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei užsienio kalbos egzaminus. Norėdamas įstoti į valstybės nefinansuojamą vietą, būsimas studentas turi būti išlaikęs bent vieną valstybinį brandos egzaminą. Tad stojimą į aukštąsias mokyklas lemia abituriento egzaminų rezultatai. Iki šiol pažymių vidurkiai turėjo reikšmę tik renkantis laikyti egzaminą (esant neigiamam dalyko įvertinimui ar neįskaitai, abiturientas nėra įtraukiamas į valstybinių brandos egzaminų kandidatų sąrašus).

Panagrinėkime būsimą 2019 m. stojimo tvarką, aprašytą 2017 m. rugpjūčio 30 d. Švietimo ir mokslo ministrės pasirašytame įsakyme. Pagal Lietuvos Respublikoje teisės aktų numatytą tvarką, esminiai pokyčiai švietimo sistemoje turi būti atliekami ne vėliau kaip dveji metai iki numatomų pokyčių įsigaliojimo. Atsižvelgiant į šį faktą, net jeigu siūlymas visiškai atsisakyti egzaminų svarbos stojant į aukštąsias mokyklas būtų logiškas, įgyvendinant jį jau 2019 m., jis būtų neteisėtas.

Taigi, pagal dabartinį ministrės įsakymą, kitais metais stojant į aukštąsias mokyklas pažymių vidurkių vertė išauga: į universitetus bus priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6. Vidurkis bus skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių vidurinio ugdymo programos dalykų. Pasiekti reikiamą vidurkį turės ne tik būsimi studentai, ketinantys gauti valstybės finansuojamą vietą, bet ir tie, kurie ruošiasi patys mokėti už studijas.

Suvokdami kaimo ir miesto mokyklų atotrūkį moksleiviai baiminasi dėl įvertinimų nelygybės.

Didelė dalis Lietuvos moksleivių palaiko idėją, kad vienos dienos (ne)sėkmė neturėtų lemti abituriento stojimo į aukštąją mokyklą. Ko gero, kiekvienas moksleivis džiaugtųsi, jeigu tam tikrą galutinio stojamojo balo dalį sudarytų ir iš anksto sukaupti rezultatai. Suvokdami kaimo ir miesto mokyklų atotrūkį moksleiviai baiminasi dėl įvertinimų nelygybės. ŠMM išleista studija „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2017“ tik patvirtina skirtingose vietovėse esančių mokyklų teikiamos ugdymo kokybės nevienodumą (žr. P.22).

Pabrėžiami ir skirtingo lygmens mokinių pasiekimai, vertinant pagal mokomąją kalbą: „Ir TIMSS, ir PISA tyrime nustatyti reikšmingi Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai pagal mokomąją kalbą. Besimokančiųjų lietuvių ir rusų kalbomis pasiekimai yra artimi šalies vidurkiui, tačiau besimokančiųjų lenkų kalba pasiekimai yra reikšmingai žemesni nei šalies vidurkis. Šiems pasiekimų skirtumams įtakos galėjo turėti tai, kad didesnė dalis mokyklų, kuriose mokomasi lenkų kalba, yra kaimo vietovėse<...>“ Taip pat pažymima, kad „<...> pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai savivaldybėse rodo didelius regioninius skirtumus. Dviejų miestų (Palangos ir Vilniaus) savivaldybėse daugiau kaip 70 proc. mokinių, baigiančių pagrindinį ugdymą, pasiekia pagrindinį ir aukštesnį pasiekimų lygmenį, tačiau net šešiose savivaldybėse (Kėdainių r., Pakruojo r., Kazlų Rūdos, Panevėžio r., Kalvarijos ir Akmenės r.) daugiau nei pusė mokinių, kurie jau gali baigti privalomą mokymąsi, nepasiekia net pagrindinio pasiekimų lygmens. Apibendrintas VBE rodiklis savivaldybėse svyruoja nuo 248,2 (Vilniaus m.) iki 144,7 (Pagėgiai)“.

Mokyklų veiklos kokybė
Mokyklų veiklos kokybė

Oficialūs duomenys suponuoja nuostatą, kad švietimo sistemos nevienodumas vis dar yra viena esminių problemų Lietuvos mokyklose. Nacionaliniai egzaminai, organizuojami vienos valstybinės institucijos, nors ir neveikia idealiai, kol kas yra kaip gelbėjimosi ratas sistemai, kuri neturi jokios kitos galimybės tinkamai pagal vienodą standartą įvertinti moksleivių pasiekimus. Pažymių vidurkiai yra geriausia terpė manipuliuoti sistema be saugiklių: nesąžiningos mokyklos mokytojas galės pakelti pažymius, siekdamas pagerinti mokyklos reitingus, kitos mokyklos mokytojas galės daryti priešingai – lengviau paveiks nemėgstamų moksleivių įvertinimus.

Kaupiamojo balo modelis
Kaupiamojo balo modelis

Suvokdami ir kritiškai vertindami susiklosčiusią situaciją LMS Pavasario forumo – XXVI-osios Asamblėjos – metu Lietuvos moksleiviai pritarė kaupiamojo kriterinio vertinimo sistemai, suformuotas moksleivius tenkinantis modelis (žr. schemoje). Privalomi turėtų likti 3 egzaminai: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos, nors valstybiniu lygmeniu yra siūloma, kad istorijos valstybinis brandos egzaminas būtų patvirtintas kaip ketvirtasis privalomas egzaminas.

Palaikome nuomonę, kad derėtų apsiriboti tik trimis privalomaisiais valstybiniais egzaminais, ir jie neturėtų lemti visų galutinių stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatų.

Palaikome nuomonę, kad derėtų apsiriboti tik trimis privalomaisiais valstybiniais egzaminais, ir jie neturėtų lemti visų galutinių stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatų, todėl kaupiamąjį balą sudarytų egzaminai, pažymių vidurkiai bei brandos darbas (kurio įgyvendinimo sistemą taip pat reikėtų tobulinti, atsižvelgiant į jau veikiantį pilotinį modelį). Moksleiviai laikytų tris privalomus egzaminus ir vieną pasirinktą. Kiekvieno egzamino vertė – 15 proc., todėl bendras brandos egzaminų svoris sudarytų 60 proc. viso kaupiamojo balo. Pagal Lietuvos moksleivių norimą modelį, likusią kaupiamojo balo dalį sudarytų 11–12 kl. pažymių vidurkiai (30 proc. vertės) ir brandos darbas (10 proc. vertės). Be to, kaupiamąjį balą papildytų visuomeninė veikla, kuri nebūtų vertinama balais, tačiau privaloma norint gauti brandos atestatą.

Lietuvos moksleiviai tikisi, kad Švietimo ir mokslo ministerijos siūloma kaupiamojo kriterinio vertinimo sistema iš tikrųjų sumažins egzaminų vertę ir kur kas geriau atspindės individualią moksleivio pažangą, bet nesutinka su LVŽS pirmininko R.Karbauskio suvokimu apie egzaminų tvarką. Vis dėlto baiminamasi, kad iš dalies atskyrus mokyklos baigimo ir stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą, grįš didesnės galimybės manipuliuoti sąžiningu priėmimu į aukštojo mokslo įstaigas. Nauja sistema turėtų būti kokybiškesnė ir tam tikrais aspektais paprastesnė, pamatuojanti daugiau skirtingų moksleivio įgūdžių, tačiau iki realaus įgyvendinimo trūksta išsamių, visas interesų grupes įtraukiančių diskusijų bei aiškių veiksmų planų sudarymo, kad siūlomi pokyčiai būtų išties naudingi, o ne žalingi ir abiturientui neatneštų daugiau streso nei realaus progreso. Atsižvelgdami į moksleivių interesus manome, kad siekiant sėkmingo švietimo sistemos atnaujinimo, pokyčius reikia įgyvendinti protingai, o ne skubiai.

Raminta Matulytė yra Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Saudo Arabijos sosto įpėdinio aplinkoje jau prieš metus kalbėta apie priešų žudymą

Auksarankio kieme – upelis. Smagu, bet nelabai: Višakio Rūda

Aktualu

„Le Monde“: Baltijos šalių prezidentus traumavo susitikimas su D.Trumpu

Aktualu

V.Ušackas: realūs galimi prezidentai – I.Šimonytė ir tas žmogus, kurį parems R.Karbauskis

„Ginčas“: Lietuvos rinktinės sąrašo dilema – paskutinis šansas D.Motiejūnui?

Aktualu

N.Maliukevičius: Maskvos ir Madrido bendradarbiavimas keltų grėsmę kovai su kibernetinėmis atakomis

Vardai

„Naktinės Personos“ sustabdė veiklą ir atsisveikina su gerbėjais

Interviu 24sek

Dominuojantis Mantas Kalnietis – apie Tony Parkerio žinutę ir ypatingą talentą

Vardai

Paskutinis „Mis Bumbum“ užpakaliukų konkursas baigėsi skandalingai: varžovė užsipuolė nugalėtoją

Gyvenimas

Medikai Benitai žadėjo neįgaliojo vežimėlį, o dabar moteris jaučiasi apgavusi senatvę – sukūrė neįprastą mankštą

Vardai

Mirė „Marvel“ komiksų legenda Stanas Lee

Aktualu

Švedijoje su atkimštu buteliu prie vairo įkliuvo lietuvis vilkiko vairuotojas

24sek

Du žaidėjus išskyręs Š.Jasikevičius džiaugėsi: „Mums reikėjo tokių rungtynių“

Gazas

Balsuokite ir išrinkite „Tautos automobilį“: elektrinė „Hyundai Kona“, galinti nuvažiuoti 470 km viena įkrova

Vardai

Advokato A.Bandžiaus naujos sužadėtinės gyvenime irgi netrūko dramų: su dukra teko bėgti iš Švedijos

Mokslas.IT

„iPhone XR“ apžvalga: kuklesnis, bet ne prastesnis, arba Kam mokėti daugiau?

24sek

M.Grigonio šou – lyderius namie palikęs „Žalgiris“ nušlavė „Dzūkiją“

Aktualu

Perlojoje paminėtos Perlojos Respublikos šimtosios metinės

Aktualu

Senka lemiamas laikas sutarti dėl „Brexit“

Pasaulis kišenėje

Atradimas Italijoje: alternatyva nuo žmonių dūstančiai Venecijai – Kjodža

Naujienos

Aktualu

Saudo Arabijos sosto įpėdinio aplinkoje jau prieš metus kalbėta apie priešų žudymą

Auksarankio kieme – upelis. Smagu, bet nelabai: Višakio Rūda

Aktualu

„Le Monde“: Baltijos šalių prezidentus traumavo susitikimas su D.Trumpu

Aktualu

V.Ušackas: realūs galimi prezidentai – I.Šimonytė ir tas žmogus, kurį parems R.Karbauskis

„Ginčas“: Lietuvos rinktinės sąrašo dilema – paskutinis šansas D.Motiejūnui?

Aktualu

N.Maliukevičius: Maskvos ir Madrido bendradarbiavimas keltų grėsmę kovai su kibernetinėmis atakomis

Vardai

„Naktinės Personos“ sustabdė veiklą ir atsisveikina su gerbėjais

Interviu 24sek

Dominuojantis Mantas Kalnietis – apie Tony Parkerio žinutę ir ypatingą talentą

Vardai

Paskutinis „Mis Bumbum“ užpakaliukų konkursas baigėsi skandalingai: varžovė užsipuolė nugalėtoją

Gyvenimas

Medikai Benitai žadėjo neįgaliojo vežimėlį, o dabar moteris jaučiasi apgavusi senatvę – sukūrė neįprastą mankštą

Vardai

Mirė „Marvel“ komiksų legenda Stanas Lee

Aktualu

Švedijoje su atkimštu buteliu prie vairo įkliuvo lietuvis vilkiko vairuotojas

24sek

Du žaidėjus išskyręs Š.Jasikevičius džiaugėsi: „Mums reikėjo tokių rungtynių“

Gazas

Balsuokite ir išrinkite „Tautos automobilį“: elektrinė „Hyundai Kona“, galinti nuvažiuoti 470 km viena įkrova

Vardai

Advokato A.Bandžiaus naujos sužadėtinės gyvenime irgi netrūko dramų: su dukra teko bėgti iš Švedijos

Mokslas.IT

„iPhone XR“ apžvalga: kuklesnis, bet ne prastesnis, arba Kam mokėti daugiau?

24sek

M.Grigonio šou – lyderius namie palikęs „Žalgiris“ nušlavė „Dzūkiją“

Aktualu

Perlojoje paminėtos Perlojos Respublikos šimtosios metinės

Aktualu

Senka lemiamas laikas sutarti dėl „Brexit“

Pasaulis kišenėje

Atradimas Italijoje: alternatyva nuo žmonių dūstančiai Venecijai – Kjodža

Vardai

Ypatingos

09:17
05:49

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Mamos prieš meningokoką

Parašykite atsiliepimą apie 15min