Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Raminta Popovienė: Tyla? Ar iš tiesų „nieko baisaus“?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Raminta Popovienė Paskutinis rugsėjo sekmadienis – Pasaulinė kurčiųjų diena. Visame pasaulyje bent šią dieną klausos negalią turintys žmonės nori, kad juos išgirstų. Jie primena savo problemas, norus gyventi lygiomis galimybėmis su kitais.

Taip, pagrindinės kurčiųjų teisės įtvirtintos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje, sakančioje, kad „bet kokio asmens diskriminacija dėl jo neįgalumo yra žmogaus prigimtinio orumo ir vertės sumenkinimas“.

Taip pat Konvencijoje teigiama, kad neįgaliesiems turi būti užtikrintas jų laisvių ir teisių įgyvendinimas. Jiems turi būti sudaryta galimybė reikšti savo valią šalies gyvenimo klausimais. Dokumente įtvirtinta, kad galima mokytis gestų kalbos, ją vartoti, prireikus prašyti vertėjo pagalbos. Tačiau realybė išlieka tokia, kad tokiems žmonėms sudėtinga įsidarbinti pagal turimą specialybę, mažai yra gestų kalbos vertėjų, taip pat mažai jų verčiamų ar titruojamų laidų mūsų televizijose.

Gestų kalba – svarbiausias dalykas, jungiantis kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulius. Čia trūksta ne teisių, o didesnių visuomenės pastangų. Net ir norintys padėti kurtiesiems ne visada gali tai padaryti. Socialiniai darbuotojai, nemokėdami gestų kalbos, negali suprasti klausos negalią turinčių poreikių, problemų.

Gestų kalba – svarbiausias dalykas, jungiantis kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulius. Čia trūksta ne teisių, o didesnių visuomenės pastangų.

Gestų kalba vienintelė alternatyva kurtiesiems, kurie negali pasinaudoti implantuojamais ar skaitmeniniais klausos aparatais.

Jei valstybėje trūksta pinigų jų kompensavimui, tai turėtų būti sudarytos galimybės gestų kalbos išmokti kurčiųjų tėvams, artimiesiems, socialiniams darbuotojams, kalbos socialinio darbo studijų programos studentams. Gestų kalba verčiamų arba subtitruojamų laidų trūksta kaip informacijos šaltinio kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms.

Dar vienas pagalbos šauksmas – kaip išsikviesti kurčiajam pagalbą. Po pernai įvykusio skaudaus įvykio, kai ugnis pasiglemžė kurčiųjų namus ir jie negalėjo išsikviesti pagalbos bendruoju pagalbos telefonu, vėl imta kalbėti apie kurčiųjų problemą – jie negali pagalbos iškviesti trumpąja žinute.

Kas padaryta? Ieškant sprendimų buvo rasta galimybė sukurti programą, kuri leistų kurtumą turinčiam žmogui, ištikus nelaimei, kreiptis tiesiogiai į BPC telefonu 112. Tačiau kol kas šia galimybe gali naudotis tik apie 10 tūkstančių žmonių, turinčių išmaniuosius telefonus, tuo tarpu vien kurtumo negalią Lietuvoje turi apie 8 tūkstančius žmonių, o didesnius ar mažesnius klausos sutrikimus – apie 40 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Be to, ši programa prieinama tik išmaniųjų telefonų turėtojams, o paprastiems mobiliesiems telefonams netinka.

Teko matyti Kauno Pantomimos teatro ir Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro aktorių spektaklį „TYLA?! – nieko baisaus“ pagal Lorraine Aseltine knygos „Aš kurčias, bet nieko baisaus“ motyvus. Nuo tada ir susimąsčiau, kad pagrindinio vaidmens autorė – maža mergaitė tik sutikusi suaugusį kurčią žmogų suprato, kad ir ji turi ateitį. Suprato, kad Tylusis ir Triukšmingasis pasaulis yra tas pats! Nes gestų kalba – kalba be žodžių, ja kalbama rankomis, veido išraiška, visu kūnu. O svarbiausia – širdimi. Tai ryšys su žmonėmis ir su pasauliu!

Sveikindama kurčiųjų bendruomenę su Pasauline kurčiųjų diena, nuoširdžiai linkiu, kad mūsų visų pastangos ir tikslas būtų suteikti kiek įmanoma lygias galimybes visiems, kad tyla iš tiesų būtų – „nieko baisaus“...

Raminta Popovienė yra Seimo narė, socialdemokratė

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min