Pasikeitė nemokios įmonės apibrėžimas, todėl naujas juridinių asmenų nemokumo įstatymas neabejotinai įves kartu ir naują praktiką.
Iki 2020 m. sausio 1 d. įstatyme buvo numatyta, kad įmonės nemokumą galima konstatuoti tada, kai ji nevykdė įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės. O dabar jau, vadovaujantis pakeitimais, nemokia galima pripažinti įmonę tuo atveju, jeigu jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę arba tiesiog įmonė nevykdo prievolių.
Įstatymų leidėjas tvirtina, kad tokiu būdu bus patikrinama, kad įmonės dar yra gyvybingos, o įmonės nemokumo būsena dar nerodys neišvengiamo bankroto.
Tai reiškia ne ką kitą, o tai, kad teismuose, keliant bankroto bylą pasikeis įmonės pripažinimo nemokia vertinimas, nes:
-
Balanso vertinimo, nustatant turto vertę nebeužteks, papildomai reikės imtis kitų priemonių nustatant būtent realią turto vertę (nors, laisvės „interpretacijai“, čia jau yra);
-
Išbrauktas turto ir įsipareigojimų santykio įvertinimas;
-
Įmonės pradelstų įsipareigojimų vertinimas taip pat jau teisme nebeturės įtakos.
Ar tai reiškia, kad teismas galės iškelti bankroto bylą net ir tuo atveju, jeigu įmonė tik turi ilgalaikių įsipareigojimų, tačiau faktiškai realiai yra moki? Panašu, kad taip.
Įstatymų leidėjas tvirtina, kad tokiu būdu bus patikrinama, kad įmonės dar yra gyvybingos, o įmonės nemokumo būsena dar nerodys neišvengiamo bankroto. Labai gražiai skamba, tačiau teismų praktika dar pažiūrėsime kuriuo keliu nueis...
Taip pat, nors niekur nekalbama, tačiau, akivaizdu, kad šios naujovės tiesiogiai palies vadovų atsakomybę po bankroto bylos iškėlimo ir gerokai pakoreguos žalos iš jų priteisimo kai kurias taisykles bei pačią teismų praktiką. Ypač tais atvejais, kai kalbame apie žalų priteisimą bylose dėl nesavalaikio bankroto.
Rasa Vaičekauskytė yra teisininkė, bankroto bylų ekspertė.
