Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 28d. 17:05

Remigijus Kostrovickas: Aušrine, Dalia, ką jūs iš tikro duosite mums – pasaulio lietuviams?

Remigijus Kostrovickas Į naująjį Lietuvos Respublikos Seimą pateko abi kandidatės Pasaulio lietuvių apygardoje. Nors Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė antrajame ture įveikė konservatorių atstovę Dalią Asanavičiūtę, tačiau pastaroji politikė taip pat pateko į Seimą pagal partijų sąrašus. Man, kaip užsienio lietuviui, kyla labai rimtas klausimas – ką šios politikės gali duoti užsienyje gyvenantiems lietuviams? Tiksliau, ar jos, apskritai, gali ką nors duoti emigrantams?

Ar Dalią ir Aušrinę išrinko dauguma pasaulio lietuvių?

Atrodo, kad į šį klausimą atsakymas akivaizdus – jos gi pateko į Seimą. Bet pabandome apžvelgti visiems prieinamą statistiką.

Jungtinėje Karalystėje gyvena ypatingai daug emigrantų iš Lietuvos. Dauguma iš jų turi Lietuvos pilietybę ir gali dalyvauti Lietuvos Respublikos parlamento rinkimuose.

Oficiali Jungtinės Karalystės valdžios statistika sako, kad virš 170-ies tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių užpildė prašymus taip vadinamoje „teisės pasilikti po Brexito“ schemoje (angl. EU Settlement Scheme). Tai reiškia, kad bent tiek Lietuvos piliečių sieja savo gyvenimą su Jungtine Karalyste.

Palyginkime aukščiau pateiktą statistiką su Pasaulio lietuvių apygardoje balsavusių žmonių skaičiumi. VRK duomenimis, šioje apygardoje pirmajame rinkimų į Seimą ture balsavo 36214 Lietuvos piliečiai ir pilietės; antrajame ture – 24396.

Aritmetika labai paprasta – visame pasaulyje Seimą Pasaulio lietuvių apygardoje rinko 7 kartus mažiau Lietuvos piliečių, nei jų gyvena vien tik Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad tik labai mažytė pasaulio lietuvių dalis dalyvavo rinkimuose.

Antrajame rinkimų ture Aušrinė Armonaitė surinko 12967 balsus, Dalia Asanavičiūtė – 10856 balsus. Nesunku paskaičiuoti, kiek procentų tai sudaro nuo vien tik Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Lietuvos piliečių. Tingintiems skaičiuoti pasakysiu – labai mažą procentą.

Statistika negailestinga – labai maža dalis pasaulio lietuvių dalyvavo Seimo rinkimuose ir balsavo už A.Armonaitę ar D.Asanavičiūtę. Be abejo, reikia pastebėti, kad už kitų partijų kandidatus Pasaulio lietuvių apygardoje balsavo dar mažiau rinkėjų. Net visai populiarus Lietuvoje dabartinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nepateko į antrąjį rinkimų turą.

Ar D.Asanavičiūtė atstovauja Jungtinės Karalystės lietuviams?

Manau, daugelis sutiks, jog D.Asanavičiūtė kandidatavo Pasaulio lietuvių apygardoje, nes daugelį metų buvo Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenės (JKLB) narė ir pirmininkė. Greičiausiai, būtent ši veikla garantavo D. Asanavičiūtei geras pozicijas Tėvynės Sąjungos kandidatų sąraše. Bet ar dalyvavimas JKLB veikloje yra kažkoks išskirtinis nuopelnas arba kažkokių ypatingų įgūdžių garantas? Pateiksiu kelis faktus, padėsiančius atsakyti į šį klausimą.

JKLB yra maža organizacija, su kurios veikla dauguma Britanijos lietuvių niekada nesusidūrė. „Wikipedia“ teigimu, šiai bendruomenei priklauso 800 narių. Prisiminkime, kad norą po Brexito likti gyventi šalyje išreiškė beveik 200 tūkstančių Britanijos lietuvių.

Per septynioliką verslo Jungtinėje Karalystėje metų šių eilučių autorius matė, kokiais tempais vystėsi ir toliau vystosi lietuviškas verslas Anglijoje. Deja, kalbant apie JKLB, žodis „progresas“ tikrai nevartotinas. Tiek savo dydžiu, tiek finansų ar projektų valdyme, tiek viešuosiuose ryšiuose ši organizacija labiau primena kokio nors Lietuvos provincijos miestelio draugiją.

Viešai prieinama informacija irgi daug ką pasako. Pavyzdžiui, JKLB neturi profesionalios reprezentacinės internetinės svetainės. Dar iškalbingesnis faktas – JKLB „Facebook“ puslapio populiarumas – šiuo metu jis turi nepilnus 8 tūkst. gerbėjų. Palyginimui, privataus verslo valdomas portalas Anglija.lt turi virš 40 tūkst. gerbėjų.

Pavyzdžiui, JKLB neturi profesionalios reprezentacinės internetinės svetainės. Dar iškalbingesnis faktas – JKLB „Facebook“ puslapio populiarumas – šiuo metu jis turi nepilnus 8 tūkst. gerbėjų.

Todėl visiškai nenuostabu, jog, suskaičiavus balsus antrajame rinkimų ture Jungtinės Karalystės Ambasadoje, paaiškėjo, kad Lietuvoje gyvenanti A. Armonaitė aplenkė „britę“ D.Asanavičiūtę. Dauguma Britanijos lietuvių tiesiog nežinojo, kas yra JKLB ir, kas yra D.Asanavičiūtė.

Drįsčiau daryti išvadą, kad TS sprendimas dėl D.Asanavičiūtės buvo priimtas nepadarius rimtesnio tyrimo ir todėl nepasiteisino. Dalia tiesiog nesugebėjo mobilizuoti nei JK lietuvių, nei tautiečių likusiame pasaulyje.

Ar A.Armonaitė žino, ko reikia pasaulio lietuviams?

Oficialioje pasaulio lietuvių apygardoje rinkimus laimėjusios Laisvės partijos lyderės biografijoje neminima, kad ši politikė būtų gyvenusi ir dirbusi užsienyje. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, galima daryti išvadą, kad A.Armonaitė dar mažiau susijusi su užsienio lietuviais nei jos konkurentė antrajame rinkimų ture.

Tiesa, 2019-aisiais Laisvės partija išplatino pranešimą, jog užsienyje buvo įsteigti keli partijos skyriai. Vienas iš jų – Londone. Jo vadovu tapo Oksfordo Universiteto absolventas, finansų analitikas Tadas Kriščiūnas. Bet ar iš tikro buvo užmegztas rimtesnis ryšys su Britanijos lietuviais?

„Facebook“ platformoje, paieškoje įvedus „Laisvės partija Londono skyrius“, galima rasti tik vieną rezultatą – uždarą grupę, kuriai priklauso… 34 nariai. Jokio „Facebook“ puslapio, jokių oficialių pranešimų apie Laisvės partijos Londono skyrių ir jo veiklą nėra.

„Facebook“ platformoje, paieškoje įvedus „Laisvės partija Londono skyrius“, galima rasti tik vieną rezultatą – uždarą grupę, kuriai priklauso… 34 nariai.

Panašu, kad A.Armonaitės tikslas buvo mobilizuoti ne maksimaliai didelį skaičių užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, bet paskatinti balsuoti Laisvės partijai parankiausią auditoriją – užsienyje laikinai gyvenančius jaunus, išsilavinusius ir progresyviai mąstančius lietuvius studentus bei jaunus aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

Kaip matome iš rinkimų rezultatų, ši taktika pasiteisino. Tačiau kyla labai svarbus klausimas – ar dauguma užsienio lietuvių neliko nuošalyje? Ar lietuviams emigrantams nepasirodys, kad išeivių mažumos išrinkta kandidatė nelabai žino, ko reikia didžiajai masei užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių?

Suprasti užsienio lietuvių poreikius – privaloma

Jau septynioliką metų viena iš pagrindinių (bet ne didžiausių) kompanijos Anglija.lt Ltd. tikslinių rinkų yra Jungtinės Karalystės lietuviai. Dėl verslo specifikos, mes privalome daryti nuolatinius Britanijos lietuvių rinkos tyrimus. Mums tai – gyvybiškai svarbu. Todėl galime ganėtinai tiksliai pasakyti, kokia informacija JK lietuviams aktuali; kur jie gyvena; kaip dažnai važiuoja į Lietuvą, ką jie myli ir ko jie nekenčia.

Tačiau nė vienas iš kandidatų Pasaulio lietuvių apygardoje nebandė su mumis susisiekti tam, kad gautų konkrečios informacijos apie savo tikslinę grupę – užsienyje gyvenančius lietuvius. Niekas taip pat neatsiuntė pranešimų, nukreiptų konkrečiai į pasaulio arba Britanijos lietuvius.

Ir D.Asanavičiūtė, ir A.Armonaitė naujajame Seime greičiausiai bus valdančiojoje daugumoje. Man, kaip užsienio lietuviui, tai suteikia daug optimizmo. Įsigilinus į emigrantų poreikius ir tikslingai dirbant Seime, galima daug ką nuveikti tiek išeivijos labui, tiek stiprinant emigrantų ryšius su Lietuva. To ir palinkėsiu Daliai ir Aušrinei.

P.S. šio straipsnio tikslas nėra analizuoti tam tikrų partijų ideologijas ar rinkimų programas. Straipsnio esmė – paskatinti politikus, nepriklausomai nuo jų pažiūrų, labiau gilintis į lietuvių emigrantų poreikius.

Remigijus Kostrovickas yra Anglija.lt Ltd savininkas. Kompanijai priklauso keli internetiniai portalai, skirti įvairioms etninėms grupėms Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

Komentarai: 7

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min