Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 24d. 07:00

Remigijus Žilinskas, Andrius Bivainis: Akademinio potencialo svarba Lietuvos saugumo ir gynybos politikai

Remigijus Žilinskas ir Andrius Bivainis Lietuva naują šimtmetį pasitinka kaip neatskiriama Vakarų demokratinio pasaulio dalis. Esame pilnaverčiai NATO aljanso ir ES nariai, tačiau būdami paribio valstybė nuolat susiduriame su iššūkiais nacionaliniam saugumui. Rusijos revanšizmas paremtas doktrininiu taip vadinamųjų hibridinių metodų taikymu, suponuoja ne tik investicijų į gynybą didinimą, bet ir mokslinio saugumo diskurso vystymą.

Lietuvoje saugumo studijų tradicija dar pakankamai jauna, o dabar egzistuojančios Lietuvoje saugumo studijos yra ganėtinai išsiskaidžiusios. Vykdomi atskiri ir nekoordinuojami saugumo ir gynybos tyrimai, todėl nėra užtikrinamas tęstinumas ir geroji praktika. Ko pasėkoje, valstybės institucijoms, o ir bendram moksliniam suvokimui daug naudos neatneša.

Kita vertus tenka pripažinti, kad susidomėjimas Lietuvoje saugumo ir gynybos reikalais yra didelis. „Idėjų Lietuvai“ konkursas parodė, kad visuomenė aktyviai domisi politiniais procesais, susijusiais su nacionaliniu saugumu ir valstybės gynyba. Tinklalapyje krašto apsaugai skirtoje rubrikoje buvo pasiūlytos net 23 idėjos, kurias buvo siūloma įgyvendinti, tame tarpe visuotinės tarnybos įvedimas, karinės pramonės vystymas, Lietuvos šaulių sąjungos stiprinimas ir kt.

Matant akivaizdų visuomenės ir politikų susidomėjimą saugumo ir gynybos problematika, tenka pastebėti, kad Lietuvoje nacionalinio saugumo ir gynybos politikos formavime nėra tinkamai išnaudojama mokslo pridėtinė vertė. Nors viešojoje erdvėje diskusijos vyksta ganėtinai aktyviai, tačiau retai transformuojasi į mokslinių diskusijų formatą. Dažnai jos tiesiog ištirpsta dinamiškai kintančios informacijos sraute bei ribotos auditorijos tarpe.

Lietuvoje kaip ir visame demokratiniame Vakarų pasaulyje už vidaus ir užsienio politikos įgyvendinimą atsakingi valstybės institucijose dirbantys praktikai. Tuo tarpu mokslininkų pagrindinis vaidmuo yra politinių procesų analizė ir vertinimas, kuris padeda politikos praktikams pažvelgti į problemas kitu kampu ir skirtingais pjūviais. Tenka pastebėti, kad Lietuvoje politikos praktikai dažnai imasi mokslininkų vaidmens nepelnytai nuvertindami juos kaip stokojančius aktualios ir dažnai įslaptintos informacijos. Tiesos tame yra, tačiau ar tai yra tinkamo sprendimo raktas?

Demokratinėse šalyse mokslininkų ir praktikų vaidmuo yra lygiavertis, dažnai vienas kitą papildantis. JAV, Skandinavijos ir kitų stiprias strategines ir karines kultūras turinčiose šalyse oficialių vizitų metu delegacijose galima pamatyti ir mokslininkų, patariančių praktikams vienais ar kitais politikos formavimo klausimais. Be abejones jie visi turi leidimus dirbti su įslaptinta informacija ir atstovauja savo šalį. Tenka pripažinti, kad Lietuvos institucijų praktikai dirbantys saugumo ir gynybos srityje retai dalyvauja viešose diskusijose ar publikuoja straipsnius galinčius turėti pridėtinę ekspertinę ar išliekamąją mokslinę vertę.

Akademinės bendruomenės negebėjimas ar nenoras koordinuoti veiksmų tarpusavyje ryškiai atsiskleidė 2017 m., kai vienu metu ir atskirose vietose pristatyti trijų skirtingų institucijų atlikti sociologiniai tyrimai apie tą patį objektą – nacionalinį saugumą.

Kaip savo monografijoje „Mąslaus Vyčio beieškant“ teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) ir Gen. J.Žemaičio Lietuvos karo akademijos doc. dr. D.Šlekys „kokybiško turinio ir diskusijų karine tematika skatinimas stringa ir nėra plėtojamas“. Kitaip tariant, viešose diskusijoje labiau orientuojamasi į formą nei turinį, norima greito efekto ir vengiama jautrių klausimų. Tuo tarpu mokslo dedamoji reikalauja ženkliai daugiau laiko ir pastangų „per se“ todėl politinio sprendimo eigoje dažnai yra pamirštama arba atmetama kaip perteklinė.

Šiuo metu Lietuvos leidžiamas tik vienas specializuotas nacionaliniam saugumui ir gynybai skirtas žurnalas „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“. Lietuvos universitetai periodiškai organizuoja mokslines konferencijos ar seminarus saugumo ir gynybos problemomis nagrinėti, tačiau retai sugeba įtikinti politikos formuotojus – praktikus juose dalyvauti. Dažnai apsiribojama vietine studentų auditorija ir menkaverte išliekamąja renginių verte. Akademinės bendruomenės negebėjimas ar nenoras koordinuoti veiksmų tarpusavyje ryškiai atsiskleidė 2017 m., kai vienu metu ir atskirose vietose pristatyti trijų skirtingų institucijų atlikti sociologiniai tyrimai apie tą patį objektą – nacionalinį saugumą. Tiesa, pastaruoju metu lyderio vaidmens imasi TSPMI, siekdamas vykdomiems tyrimas saugumo srityje suteikti bendrą sklaidos platformą.

Viena iš galimų mokslinių tyrimų saugumo ir gynybos srityje disbalanso ir nekoordinavimo priežasčių yra institucinės mokslo tarybos ir valstybės remiamo, tačiau akademiškai nepriklausomo tarptautinį pripažinimą turinčio analizės centro (angl.„think tank“) nebuvimas. Štai Suomijoje, kuri yra įvardijama kaip pavyzdinė nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje, puikia išnaudoja mokslo potencialą taip vadinamojo „visaapimančio saugumo“ (angl. comprehensive security) strategijos vystyme. Tarptautinių santykių ir saugumo srityse lyderio vaidmuo tenka 2006 m. Parlamento sprendimu įkurtam ir jos finansuojama Suomijos tarptautinių santykių institutui. Institutas vykdo autonominę tyriminę veiklą, kurią prižiūri Parlamento skiriama mokslo taryba. Kita svarbi institucija yra prie Suomijos gynybos ministerijos įsikūrusi Mokslo patariamoji gynybai taryba MATINE.

Tai yra įtinklinta organizacija atsakinga už ekspertų ir mokslininkų dirbančių gynybos ir saugumo srityje tyrimų koordinavimą reikalingų tyrimų gynybos srityje finansavimą, jų priežiūrą ir rezultatų paskelbimą. Taip išvengiama tyrimų dubliavimo ir bereikalingo lėšų švaistymo. Organizacijos tarp instituciniame tinkle dirba apie 400 mokslininkų iš įvairių sričių. Patariamoji taryba yra skiriama Suomijos vyriausybės trijų metų laikotarpiui. Ją sudaro pirmininkas, jo pavaduotojas ir 8 nariai atstovaujantys įvairias mokslo disciplinas taip pat ir kitų institucijų valstybės institucijų atstovai. Kita pavyzdys – Jungtinės Karalystė, kurios gynybos ministerijoje yra numatyta vyriausiojo patarėjo mokslui ir tyrimams pareigybė.

Lietuvoje sekant gerąja Suomijos pavyzdžiu tokia gynybos mokslo taryba galėtų būti įkurta prie LR krašto apsaugos ministerijos. Šiam tikslui pasitarnautų įtinklintas ir kryptingas įvairiausių sričių specialistų, tame tarpe ir turinčių karinį išsilavinimą kokybinio bendradarbiavimo vystymas. Gynybos mokslo tarybą galėtų sudaryti mokslininkai atstovaujantys įvairius Lietuvos universitetus, valstybės institucijų atsakingų už nacionalinį saugumą ir gynybą praktikai, o taip pat gynybos pramonės atstovai. Šiuo metu labai pasigendama ilgalaikių mokslinių tyrimų, kurie įvairiais pjūviai analizuotų ir kritiškai vertintų taip vadinamojo „kietojo“ saugumo ir technologijų vystymo problemas ir kaitą. Tai ir Rusijos atgrasymas, gynybos pajėgumų analizė, karinės pramonės ir pažangių technologijų plėtra, civilių ir karių santykiai, karinių doktrinų vertinimas ir kt.

Mokslinio potencialo panaudojimas saugumo ir gynybos politikos srityje ateityje turėtų tapti savaime suprantamu dalyku, nes koordinuotas civilių ir karių indėlis ženkliai prisidėtų prie kokybiškai kitokios Lietuvos strateginės ir karinės kultūros formavimo.

Remigijus Žilinskas ir Andrius Bivainis yra Lietuvos Gen. J.Žemaičio karo akademijos Politikos mokslų katedros doktorantai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Pajuodusi Klaipėda: „KLASCO“ vadovai sako, kad gulasi ir keliasi su šia problema

Maistas

Vasaros nestandartas: natūraliems ingredientams ištikimi „Tie kepėjai“ vilioja skaniausiais desertais

Verslas

Pasipiktino: Civilinės metrikacijos skyriuje kortelių nepriima, grąžos neduoda

Aktualu

Per šventę sodyboje Saladiškės kaime nužudytas vaikinas, už grotų – 24-metų įtariamasis

Verslas

Tyrimas: 85 proc. batų Lietuvoje kainuoja brangiau nei JK, lietuviai permoka ir už drabužius

Vardai

Po skyrybų šokėjas D.Žebrauskas-Skruzdėliukas verčia naują lapą, tik planus dar stabdo traumos

24sek

Naujas Gedvydo Vainausko žingsnis: sieks registruoti prekės ženklą „Rytas“

Vardai

Britai pyksta turėsiantys mokėti už princesės Eugenie vestuves: juk ji – tik devinta eilėje į sostą

24sek

„Ryto“ radaruose – 237 rungtynes NBA sužaidęs centras

Ar gerai žinote, kaip saugiai elgtis geležinkelyje?

Sportas

Europos lygoje 33 metus nematytas scenarijus pasėjo įtarimų

Verslas

Brokerės išvada Vilniuje: ir studentai, ir kiti gyventojai gali rasti būstą už prieinamą kainą

Aktualu

TS-LKD kreipiasi į teismą dėl VRK sprendimo išteisinti serialą „Naisių vasara“

Aukcione parduodamos įspūdingos ir itin retos fosilijos

Vardai

Scarlett Johansson – daugiausiai 2018-aisiais uždirbusi aktorė: kas dar pateko į dešimtuką?

Verslas

Perspėja dėl lojalumo kortelių: jūsų duomenys tampa preke

Aktualu

Neįgaliųjų poilsis Šventojoje: penkių kvadratinių metrų zona palubėje su kebliu patekimu

Gazas

Jūra motociklininkų paskandins Birštoną: tiesioginė transliacija jau šį šeštadienį

Kultūra

Iš Kauno marių dugno kils lietuviškosios Atlantidos legendos

Mokslas.IT

Šveicarijos ledyne atitirpo prieš 72 metus nukritęs lėktuvas

Naujienos

Verslas

Pajuodusi Klaipėda: „KLASCO“ vadovai sako, kad gulasi ir keliasi su šia problema

Maistas

Vasaros nestandartas: natūraliems ingredientams ištikimi „Tie kepėjai“ vilioja skaniausiais desertais

Verslas

Pasipiktino: Civilinės metrikacijos skyriuje kortelių nepriima, grąžos neduoda

Aktualu

Per šventę sodyboje Saladiškės kaime nužudytas vaikinas, už grotų – 24-metų įtariamasis

Verslas

Tyrimas: 85 proc. batų Lietuvoje kainuoja brangiau nei JK, lietuviai permoka ir už drabužius

Vardai

Po skyrybų šokėjas D.Žebrauskas-Skruzdėliukas verčia naują lapą, tik planus dar stabdo traumos

24sek

Naujas Gedvydo Vainausko žingsnis: sieks registruoti prekės ženklą „Rytas“

Sportas

Europos lygoje 33 metus nematytas scenarijus pasėjo įtarimų: nuo 0:4 iki 8:1

Vardai

Britai pyksta turėsiantys mokėti už princesės Eugenie vestuves: juk ji – tik devinta eilėje į sostą

Ar gerai žinote, kaip saugiai elgtis geležinkelyje?

Verslas

Perspėja dėl lojalumo kortelių: jūsų duomenys tampa preke

Į pajūrį grįžusi saulė pritraukė būrį paplūdimio lankytojų

24sek

„Ryto“ radaruose – 237 rungtynes NBA sužaidęs centras

Verslas

Brokerės išvada Vilniuje: ir studentai, ir kiti gyventojai gali rasti būstą už prieinamą kainą

Pasaulis kišenėje

Nerekomenduojama maudytis Kapstato ežere, Nemuno ir Nevėžio upių dalyse

Aktualu

TS-LKD kreipiasi į teismą dėl VRK sprendimo išteisinti serialą „Naisių vasara“

Vardai

Scarlett Johansson – daugiausiai 2018-aisiais uždirbusi aktorė: kas dar pateko į dešimtuką?

Gazas

Jūra motociklininkų paskandins Birštoną: tiesioginė transliacija jau šį šeštadienį

Aktualu

Neįgaliųjų poilsis Šventojoje: penkių kvadratinių metrų zona palubėje su kebliu patekimu

Aukcione parduodamos įspūdingos ir itin retos fosilijos

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie 15min