Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Renata Beržanskienė: Domeno vardų savininkų anonimiškumas – kodėl tai yra problema?

Šaltinis: 15min
0
A A

Renata Beržanskienė Interneto išradimas 1969 m. iš esmės pakeitė visuomenės raidą ir atvėrė daugybę naujų neregėtų galimybių. Tuo pačiu, paplitęs masiškai, internetas ėmė kelti rimtus galvosūkius valstybių ir tarptautinėms institucijoms, reglamentuojančioms su intelektine nuosavybe bei laisva informacijos sklaida susijusius naujosios technologijos aspektus.

Ne paslaptis, jog pasaulinėje praktikoje kilo nemažai keblumų apsaugant įvairius intelektinės nuosavybės kūrėjų ir savininkų interesus internetinėje erdvėje. Dalį problemų išspręsti pavyko, kitos išliko aktualios iki šiol. Viena tokių – susijusių su domeno vardo registravimu – apima ir daugiau opių klausimų, tokių kaip privatumas ir asmens duomenų apsauga.

Sudaro galimybes piktnaudžiauti

Domeno vardo registravimo praktika Lietuvoje šiandien išlieka problemiška. Visų pirma todėl, kad esama tvarka leidžia užregistruoto domeno vardo savininkui išlikti anonimiškam, o tai atveria kelią piktnaudžiavimo galimybėms ir sudaro prielaidas piktavališkiems domeno vardo registravimo atvejams.

Domeno vardo savininko anonimiškumo problema išlieka, nes tarptautinė „Whois“ sistema palieka galimybes savininkui neskelbti asmeninės informacijos, tokios kaip adreso ar kitų kontaktinių duomenų.

Priešingai nei prekių ženklų, kurie yra panašaus pobūdžio intelektinė nuosavybė kaip ir domeno vardai (atlieka dalį funkcijų būdingų prekių ženklams – skirti identifikuoti įmonę ir jos teikiamas paslaugas), pastaruosius registruojančių asmenų duomenys nebūtinai yra viešai prieinami.

Lietuvos Respublikos antrojo lygio (.lt) domeno vardų registraciją reglamentuoja .Lt Domeno Procedūrinis Reglamentas, kuriame yra numatyti reikalavimai domeno vardo registracijos procesui. Vienas iš tokių reikalavimų įpareigoja domeno vardo registravimo paslaugų teikėją patikrinti domeno vardo užsakovo asmeninius duomenis ir įsitikinti, kad jie atitinka realybę.

Tik tai padarius domeno vardo registracija gali būti užbaigta, o jo savininko kontaktinė informacija paskelbiama „Whois“ duomenų bazėje, kuri veikia kaip pasaulinis domeno vardų archyvas. Jeigu užsakovo paslaugos teikėjui pateikti duomenys yra fiktyvūs, klaidingi ar su užsakovu neįmanoma susisiekti, registracija gali būti sustabdyta, o jau užregistruoto domeno vardo veikla nutraukta.

Spragų neužkamšo net ir ES reglamentas

Vis tik Lietuvoje nėra sukurta jokių teisės aktų, kurie reglamentuotų domeno vardo naudojimą bei ginčų sprendimo būdus. Dėl šios priežasties Lietuvoje iškilę ginčai sprendžiami remiantis Europos Sąjungos teise ir Bendrijos teismų praktika.

Tokiais atvejais naudingas yra Europos Komisijos 2004 m. birželio 28 d. reglamentas, išsamiai apibrėžiantis aukščiausio lygio (.eu) domeno vardo registracijos procesą. Jame taip pat numatyti atvejai, kuomet gali būti pripažįstama, jog domeno vardas yra piktavališkai užregistruotas asmens, neturinčio į jį teisių ar pagrįsto intereso juo naudotis. Reglamente apibrėžtos ir procedūros tokių domeno vardų galiojimo sustabdymui.

Domeno vardo savininko anonimiškumo problema išlieka, nes tarptautinė „Whois“ sistema palieka galimybes savininkui neskelbti asmeninės informacijos, tokios kaip adreso ar kitų kontaktinių duomenų. Be to, sistema leidžia vietoje domeno vardo savininko duomenų pateikti registraciją vykdžiusio paslaugų teikėjo kontaktus. Šios galimybės domeno vardo savininkui išlikti visiškai anonimiškam argumentuojamos asmens apsauga nuo neteisėto domeno vardo pasisavinimo, nepageidaujamų el. laiškų bei konkurentų šniukštinėjimo.

Sektinas pavyzdys – prekių ženklų registras?

Viena vertus, minėti argumentai ir juos lemiantys nuogąstavimai yra pagrįsti. Kita vertus, jų pagrindu sukuriamos galimybės egzistuoti piktybinio domeno vardų registravimo praktikoms, kuomet tikrąjį domeno vardo savininką nustatyti ir surasti yra praktiškai neįmanoma.

Tiesa, išskirtiniais atvejais trečiosios šalys gali kreiptis į „Whois“ sistemos administratorių ir pareikalauti jo atskleisti domeno vardo savininko duomenis, tačiau tokie pareiškimai turi atitikti privatumo politikos numatytus reikalavimus arba turi būti gauti iš vienos iš ES šalių teisminės institucijos.

Turint omenyje kai kuriuos aukščiau paminėtus domeno vardo ir prekės ženklo panašumus, kyla klausimas, kodėl pastarosios intelektinės nuosavybės savininkams nesuteikiamos tokios pat galimybės kaip ir domenų vardų savininkams?

Štai Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro duomenų bazėje yra skelbiama visa su prekių ženklo savininku susijusi informacija ir ji yra prieinama kiekvienam asmeniui. Ši sistema yra aiški ir veikia pakankamai gerai, tad galbūt atėjo laikas jos pavyzdžiu keisti nusistovėjusią domenų vardų registravimo tvarką, kuri suteikia galimybes domenų vardų savininkams išlikti anonimiškiems ir vykdyti veiklą būnant nematomiems?

Renata Beržanskienė yra advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min