Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 25d. 13:25

Rimantė Šalaševičiūtė: COVID-19 pandemija išryškino poreikį kuo greičiau priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą

Rimantė Šalaševičiūtė Per COVID-19 pandemiją dvigubai išaugęs visuomenės streso lygis, žymiai padidėjęs poreikis kreiptis pagalbos į specialistus dėl depresijos ir nerimo parodė, kad būtina pagaliau priimti ilgai atidėliojamą Psichologų praktinės veiklos įstatymą. To nepavyksta padaryti beveik 20 metų.

Šiuo metu Lietuvoje ši veikla įstatymu nėra reglamentuota, ji nelicencijuojama. Neturint atitinkamos kvalifikacijos ir žinių, pažeidžiamiausioms asmenų grupėms reikalingas psichologinio testavimo ir psichologinio konsultavimo paslaugas iš esmės gali teikti bet kas.

Nebūtina nei turėti atitinkamą išsilavinimą, nei nuolat kelti kvalifikaciją, kad praktikoje būtų taikomi naujausi, moksliškai pagrįsti psichologinio įvertinimo ir psichologinės pagalbos metodų. Nėra sudaryto oficialaus psichologų registro. O psichologines paslaugas Lietuvoje teikia daugiau kaip 2000 psichologų, dirbančių viešajame sektoriuje arba privačiai.

Nesant jokių reikalavimų, nelicencijuojant šios veiklos, atveriamas kelias neatsakingai veiklai, o gal ir šarlatanizmui.

Nesant jokių reikalavimų, nelicencijuojant šios veiklos, atveriamas kelias neatsakingai veiklai, o gal ir šarlatanizmui. Užuot pagelbėjus psichologinių problemų turintiems asmenims, yra rizikos jiems ne tik nepadėti, bet ir pakenkti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad depresija pasaulyje šiuo metu yra pirmaujanti negalios priežastis.

Pirmi projektai – beveik prieš 20 metų

Pirmi Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektai Seime buvo pateikti dar 2003 m. ir 2008 metais. Parlamentarams juos atmetus, 2014 m. Seimo valdybos nutarimu buvo sudaryta darbo grupė.

Jau tuomet darbo grupėje sutarėme, kad būtina reglamentuoti psichologų praktinę veiklą įstatymu ir ją licencijuoti norint užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę.

Didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių psichologo paslaugų kokybė yra užtikrinama įstatymais. Europoje psichologo profesija yra reglamentuojama remiantis Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA) 2010 m. patvirtintu Europos psichologo profesiniu standartu (EuroPsy). Šis standartas apibrėžia minimalius kvalifikacinius reikalavimus norint teikti psichologo paslaugas Europoje.

Jau tuomet darbo grupėje sutarėme, kad būtina reglamentuoti psichologų praktinę veiklą įstatymu ir ją licencijuoti.

2017 m. mano kaip darbo grupės pirmininkės iniciatyva (dalis grupės narių 2016 m. nebuvo perrinkti į Seimą) buvo parengtas naujas Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas.

Tam, kad veikla būtų licencijuojama, reikalaujama atitinkamo išsilavinimo

Projekte numatoma reglamentuoti psichologų kvalifikaciją ir rengimą, psichologų praktinės veiklos licencijavimą, psichologų profesines teises, pareigas ir atsakomybę. Psichologu apibrėžiamas asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį psichologijos studijų krypties išsilavinimą (baigus universitetines psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas, arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip lygiavertį užsienyje ar Lietuvoje įgytą išsilavinimą).

Psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. Licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje profesinės veiklos srityje.

Visos svarbios psichologų veiklos sritys – edukacinė ir mokyklų psichologija, sveikatos ir klinikinė psichologija, darbo ir organizacijų psichologija ir bendruomenės psichologija – būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais.

Numatoma, kad psichologų veiklą licencijuojanti institucija būtų Lietuvos psichologų sąjunga (dėl to su suinteresuotomis grupėmis sutarta dar 2017 m.). Praktinę veiklą vykdantis psichologas turėtų laikytis profesinės etikos kodekso ir kt.

Prasidėjus nesutarimams su dalimi psichologų bendruomenės, ministrų kabinetas 2018 m. sudarė išplėstinę patariamają grupę, kuri išsamiai išnagrinėtų projektą ir pateiktų Vyriausybės nuomonę. Buvo atliktas MOSTA tyrimas, antikorupciniu požiūriu jį išnagrinėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba, kai kurios teisės akto formuluotės sušvelnintos. Vyriausybė projektui pritarė.

Šis, daug sykių tobulintas (parengta jau trečia šio teisės akto redakcija) projektas Seimo salėje vis tiek buvo atmestas priėmimo stadijoje du kartus – 2018 m. ir 2019 m., pritrūkus vos kelių balsų.

Atidėlioti nebėra kada

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko, šiuo metu visuomenės streso lygis šalyje yra dvigubai didesnis nei prieš koronaviruso pandemiją, 10 proc. padaugėjo asmenų, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Karantino metu reikšmingai padaugėjo gyventojų, kurie jautėsi vieniši.

Žmonės, kurie jautėsi vieniši COVID-19 pandemijos metu, turėjo pustrečio karto daugiau savižudiškų minčių.

Apie pusę visų tiriamųjų jautėsi vidutiniškai arba smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais ir apie pusės apklaustų psichologinė gerovė buvo žema. Žmonės, kurie jautėsi vieniši COVID-19 pandemijos metu, turėjo pustrečio karto daugiau savižudiškų minčių.

Lietuvos sveikatų mokslų universiteto mokslininkai atkreipė dėmesį ir į suprastėjusios medikų psichologinės savijautos požymius: išryškėjo ilgalaikė prislėgta nuotaika, nerimas, nuovargis ir negalėjimas atsipalaiduoti, negalėjimas susikaupti, nekontroliuojami pykčio, baimės, nerimo protrūkiai, padidėjęs dirglumas, atbukimo jausmas, noras atsiriboti, užsisklęsti nuo kitų žmonių, negatyvus savęs ir savo darbo vertinimas, sutrikęs miegas ir kt. Patirtis rodo, kad medikai linkę išsaugoti konfidencialumą ir psichologinės specialistų pagalbos ieškoti už savo įstaigos ribų.

Tokie visuomenės sveikatos būklės duomenys COVID-19 pandemijos sąlygomis, praėjusią savaitę pristatyti Seimo Sveikatos reikalų komitete, skatina neatidėlioti Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto. Tai itin svarbu mažinant COVID-19 pandemijos padarinius visuomenės psichikos sveikatai, plečiant psichologinės anoniminės pagalbos, tarp jų ir medikams, prieinamumą. Seimas turi pagaliau apsispręsti ir priimti įstatymą, kurio projektas dabar yra Sveikatos reikalų komitete. Tam reikalingas ir bendras psichologų bendruomenės sutarimas, kurio stygius nemaža dalimi trukdė iki šiol priimti įstatymą.

Rimantė Šalaševičiūtė yra LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min