TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Rimvydas Norkus: Kaip įvertinti neturtinės žalos dydį?

Šaltinis: 15min
1
A A

Rimvydas Norkus Metai iš metų daugėja civilinių bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai rodo, kad neturtinių vertybių svarba vis giliau suvokiama, kad auga ir visuomenės teisinis raštingumas.

Teismai vis dažniau pinigais bando įvertinti įvairiausią neturtinę žalą. Tai ir asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė būsena, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Vis didesnės patenkintų reikalavimų sumos rodo, kad teismams itin svarbu apginti žmogaus gyvybę.

Kaip veikia civilinės teisės visiško žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atvejais? Neturtinė žala labai skiriasi nuo turtinės žalos – ją sudėtinga išmatuoti, pasverti. Klausimas, ar tai apskritai įmanoma. Be jokių abejonių, bet kurią dvasinę skriaudą įmanoma įvertinti tik santykinai. Taigi tik santykinai ir kompensuoti.

Lietuvos įstatymai nenumato fiksuotos sumos, kuria būtų galima vertinti gyvybę ar sveikatą, todėl nustatydami nematerialinės žalos dydį turime remtis tvirtais kriterijais.

Tačiau, kad ir santykinis, toks kompensavimas turi būti kuo teisingesnis. Jo paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti.

Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos objektu yra svarbiausios žmogaus vertybės, įstatymais siekiama maksimaliai jas apsaugoti, uždraudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą.

Neturtinė žala nėra bausmė, kurią skiria teismas. Bausme gyvybės atėmimo bylose pagal mūsų įstatymus laikomas laisvės atėmimas. Neturtinę žalą galima įvardyti kaip vertybę, kurią siekiama išreikšti pinigais, tačiau to padaryti praktiškai neįmanoma: Lietuvos įstatymai nenumato fiksuotos sumos, kuria būtų galima vertinti gyvybę ar sveikatą, todėl nustatydami nematerialinės žalos dydį turime remtis tvirtais kriterijais.

Su visa pagarba ir užuojauta nukentėjusiesiems nustatydami, kokia žala turi būti atlyginta, įvertiname kiekvieną bylą, nes kiekvienas atvejis yra unikalus, vertintinas individualiai. Neretai prašomos priteisti sumos skaičiuojamos milijonais ir dešimtimis milijonų, tačiau atsižvelgus į žalos atlygintojų finansinius pajėgumus, tenka priteisti mažesnes sumas, kurias teisiamieji realiai gali atlyginti. Deja, net ir tokias sumas nuteistieji retai kada sumoka iki galo.

Nustatant neturtinės žalos sumą taip pat atsižvelgiama į įvykdyto nusikaltimo pasekmes (pvz., kiek sunkiai buvo sutrikdyta sveikata), žalą padariusio žmogaus kaltę, remiamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Jei atlyginti neturtinę žalą reikalauja nužudyto žmogaus artimieji, teismai, be jokios abejonės, atsižvelgia į jų ryšį su prarastu giminaičiu: vienaip vertinamas artimas mažamečio vaiko ir jo tėvų ryšys ir visai kitaip ryšys tarp ilgą laiką nebendravusių giminių.

Remiantis tarptautiniais tyrimais pagal neturtinės žalos atlyginimo sumas Lietuva lenkia daugelį Vakarų Europos valstybių, pvz., Nyderlandus, Belgiją, Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis. Be to, atsigręžę į sovietmetį ir nepriklausomybės priešaušrį galime pamatyti, kad tais laikais didžiausia suma, kurią buvo galima priteisti už gyvybės atėmimą, buvo 5000 litų.

Lygindami su šiomis dienomis žiniasklaidoje nuskambančias dešimtis ir šimtus tūkstančių eurų siekiančias neturtinės žalos sumas, galime įžvelgti tam tikrą pažangą: šiuo metu teismų praktikoje užfiksuota, kad Lietuvoje už neatsargų gyvybės atėmimą vidutiniškai priteisiama apie 30 000 Eur.

Remiantis tarptautiniais tyrimais pagal neturtinės žalos atlyginimo sumas Lietuva lenkia daugelį Vakarų Europos valstybių, pvz., Nyderlandus, Belgiją, Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis.

Ne visada kalbant apie neturtinę žalą galvoje reikia turėti žmogaus gyvybės atėmimą ar sveikatos sutrikdymą: galiu prisiminti vieną bylą, kurioje moteris reikalavo atlyginti neturtinę žalą, kurią patyrė savo akimis pamačiusi, kaip jos šuo užpuolamas ir nužudomas kito šuns. Žinoma, šiuo atveju atsižvelgus į visus minėtus kriterijus buvo nuspręsta priteisti kiek daugiau kaip 100 Eur. Kitu atveju nelaimingo atsitikimo metu kojos netekusiai mergaitei teismai, įvertinę, kad su patirta trauma jai teks gyventi visą gyvenimą, priteisė daugiau kaip 250 000 litų.

Taigi kiekviena byla yra individuali ir teismui tenka spręsti, kokio dydžio moralinę žalą atlyginti reikia būtent tuo atveju, t. y. kokia suma nukentėjusiajam leistų įsigyti tam tikrų gėrybių, kurios bent iš dalies numalšintų skausmą, patirtą žalą.

Rimvydas Norkus yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min