TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Rūta Medaiskytė: Ką rinktis – augimą ar mažesnę skolą?

Šaltinis: 15min
0
A A

Rūta Medaiskytė Euro zonos vyriausybės skola 2013 metų pirmąjį ketvirtį dar padidėjo ir toliau savo dydžiu artėjo prie BVP. Regiono ekonomikų padėtis išties yra dviprasmiška. Viena vertus, skolos tapo rimta grėsme ekonominiam stabilumui, ir kai kurios euro zonos šalys stengiasi išlaviruoti bei išvengti nemokumo. Kita vertus, euro zonos ekonomika patiria recesiją, tačiau pinigų politikos galimybės dar labiau padėti ūkiui jau išsemtos. Ir žinoma, pinigų politika savo ruožtu negali tik pati viena padėti ekonomikai.

Naujausi duomenys rodo, kad euro zonos vyriausybės skolos dydis pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 5 proc. palyginti su tuo pat laikotarpiu prieš metus ir siekė 92,2 proc. BVP. Didžiausių skolininkių sąraše toliau stabiliai vietas laikė Graikija, Italija ir Portugalija su skola, siekiančia atitinkamai 161, 130 ir 127 proc. BVP.

Taupymas nuvargino ekonomikas

Įtemptas taupymas ir drausmė nuvargino šalių ekonomikas.

Kitame sąrašo gale galima rasti Estiją, Bulgariją ir Liuksemburgą – čia vyriausybės skola atitinkamai 10, 18 ir 22 proc. BVP. Kaip jau įprasta, Estija toliau išsiskiria tarp Europos šalių, kaip turinti mažiausią skolą.

Lietuvos ir Latvijos vyriausybės skola buvo lygi 40,8 ir 39,1 proc. BVP. Per paskutinius penkerius ekonomikos sunkmečio metus Lietuvos ir Latvijos skolų našta pastebimai išaugo, tačiau per metus matome ir teigiamų poslinkių Baltijos šalyse. Palyginti su 2012 metų I ketv. mažėjo tik trijų Europos Sąjungos vyriausybių skolos naštos dalis BVP – daugiausia Latvijos (5,1 proc. punkto), Lietuvos (1,9 proc. punkto) ir trečioje vietoje – Danijos (0,2 proc. punkto).

Vyriausybės skolos ir BVP santykį augino tiek skaitiklis, tiek vardiklis. Euro zonai patiriant recesiją, mažėja ir BVP. Tuo pat metu su sunkumais susiduriančios vyriausybės negali subalansuoti biudžetų ir turi skolintis trūkstamas lėšas. Be to, įtemptas taupymas ir drausmė nuvargino šalių ekonomikas, ir lėtėjant BVP augimui pasirinkta laikytis kiek laisvesnės viešųjų išlaidų politikos. Taigi, euro zonoje per keturis ketvirčius vyriausybės skolos dydis nesumažėjo niekur, o Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos skolos prieaugis sudarė 62 proc. viso euro zonos skolos padidėjimo.

Lietuvai kol kas grėsmės nėra

Reikia rasti balansą tarp dviejų vienas kitam prieštaraujančių tikslų – ekonomikos augimo šiandien ir viešųjų finansų tvarumo ilgu laikotarpiu.

Lietuvos vyriausybės skola šiandien didelės įtampos nekelia nei stabilumo, nei euro zonos narystės prasme. Kol kas Lietuva ir pakankamai saugiu atstumu nuo 60 proc. BVP ribos. Ir kitąmet šis parametras nebus kliūtimi, kai bus tikrinamas atitikimas euro kriterijams.

Tačiau miegoti ant laurų taip pat nereikėtų, nes 3 proc. BVP biudžeto deficito kriterijaus neatitikti yra daug lengviau, o ir šiaip protinga vyriausybės drausmė nepakenktų, ypač atsižvelgiant į skolos kitimo tendenciją.

Šiandienos užduotis Europos politikams – ne iš lengvųjų. Reikia rasti balansą tarp dviejų vienas kitam prieštaraujančių tikslų – ekonomikos augimo šiandien ir viešųjų finansų tvarumo ilgu laikotarpiu. Paskutinio G 20 vadovų susitikimo metu buvo išreikšta nuomonė, kad fiskalinės drausmės svarba turėtų būti šiek tiek sumažinta vardan BVP augimo.

Be to, anksčiau ar vėliau centriniai bankai turės mažinti savo skatinimo priemonių arsenalą ir mastą. Kad ekonomika nepatirtų šoko, čia taip pat bus reikalingas amortizuojantis fiskalinės politikos vaidmuo. Žinoma, laisvesnis požiūris turėtų būti taikytinas tik šalims su stabilia viešųjų finansų būkle, tuo pat metu skolintojų pasitikėjimu tikrai nereiktų piktnaudžiauti nei Italijai, Portugalijai ar Graikijai.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min