Analizės duomenimis, didžiausią nuostolių dalį sudaro išvengiamos ankstyvos mirtys – beveik 6 mlrd. eurų per metus. Dar apie 2,3 mlrd. eurų prarandama dėl sumažėjusio darbo našumo, kai žmonės dirba sirgdami, o daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų kainuoja nedarbingumas dėl ligų.
Lietuvai tenka beveik pusė šių nuostolių – apie 4,8 mlrd. eurų kasmet. Tai aiškus signalas, kad sveikatos stiprinimas, ligų profilaktika ir ankstyva jų diagnostika turi būti vertinami ne tik kaip sveikatos politikos, bet ir kaip ekonomikos augimo priemonės.
Pastarosios Baltijos šalių sveikatos ekonomikos tyrimo išvados buvo pristatytos Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Sveikas amžėjimas ir sveikata visose politikose – strateginis valstybės pasirinkimas“. Tyrimo išvadas konferencijoje pristatė ekonominių tyrimų „WifOR“ instituto mokslininkė, ekspertė dr. Malina Müller.
Tyrime pateikti skaičiai verčia iš naujo pažvelgti į sveikatos politikos mastą – gyventojų sveikata yra ne tik medicinos sistemos, bet ir ekonomikos, darbo rinkos bei nacionalinio saugumo klausimas.
Mokame mažiau, prarandame daugiau
Sveikatos apsaugai Baltijos šalys skiria apie 7,4 proc. BVP, kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia apie 10 proc. Vienam gyventojui tenkančios išlaidos sveikatai taip pat yra maždaug ketvirtadaliu mažesnės nei ES vidurkis.
Nepakankamas finansavimas atsiliepia gyventojų sveikatai – žmonės gyvena trumpiau. Baltijos šalių gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 76,9 metus, o ES – 81,5 m. Visgi, dar svarbesnis gyventojų sveikatos rodiklis yra sveiko gyvenimo metai, t.y. kiek laiko žmogus gali išlikti aktyvus, savarankiškas ir produktyvus.
Prarandame šešerius sveiko gyvenimo metus
Lietuvoje žmonės gyvena keturiais metais trumpiau nei vidutiniškai kitose ES šalyse, o sveiko gyvenimo metų trukmė sulaukus 65 metų yra daug mažesnė nei ES vidurkis. Baltijos šalių gyventojai vidutiniškai praranda apie šešerius sveiko gyvenimo metus, palyginti su ES vidurkiu.
Tai reiškia ne tik blogesnę gyvenimo kokybę, bet ir didesnes pensijų, slaugos bei ilgalaikės priežiūros išlaidas. Skaičiuojama, kad šis atotrūkis regionui kasmet kainuoja apie 2 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad sumažinus šį skirtumą vos dvejais sveiko gyvenimo metais, Baltijos šalys kasmet galėtų gauti apie 1 mlrd. eurų papildomos ekonominės naudos.
Sveikas senėjimas – valstybės stiprybė
Visuomenės senėjimas dažnai pristatomas kaip problema, tačiau sveikas amžėjimas gali tapti reikšmingu valstybės pamatu. Lietuvai tai ypač aktualu, nes mūsų šalyje neužtikrinama demografinė kaita, didėja vyresnių nei 65 metų žmonių dalis. Prognozuojama, kad per ateinančius kelis dešimtmečius ši dalis toliau sparčiai augs ir 2050 m. pasieks 31 proc.
Vyresnio amžiaus žmonės rūpinasi artimaisiais, padeda šeimoms, savanoriauja, perduoda profesinę ir gyvenimo patirtį. Dalis šios vertės neatsispindi oficialioje statistikoje, tačiau jos reikšmė visuomenės gerovei yra milžiniška.
Todėl investicijos į sveiką gyvenimo trukmę turi būti vertinamos ne tik kaip sveikatos sistemos uždavinys, bet ir kaip investicija į socialinį atsparumą, bendruomenių stiprinimą bei ekonominį tvarumą.
Ateinančiais dešimtmečiais valstybių sėkmę lems ne tik technologijos ar ekonomikos augimas, bet ir sveiko senėjimo apimtys. Kuo daugiau sveiko ir savarankiško gyvenimo metų žmonėms pavyks išsaugoti šiandien, tuo stipresnę, produktyvesnę ir atsparesnę visuomenę turėsime rytoj.
Tampa akivaizdu, kad investicijos į sveiką gyvenseną, ligų profilaktiką, ankstyvą jų diagnostiką bei sveiką senėjimą nėra vien išlaidos biudžete – tai viena svarbiausių investicijų į Lietuvos ateitį.
