Įdėmiai perskaičiau valdančiųjų pagaliau užregistruotą LRT įstatymo pakeitimo projektą ir dalinuosi svarbiausiais pastebėjimais.
Jeigu galvojate, kad LRT tarybos narių skaičiaus didinimas iki 15 asmenų ir valdybos atsiradimas jau savaime yra perteklinis sprendimas, tai nieko panašaus. Mat kuriamas dar vienas naujas darinys – LRT tarybos biuras.
Kaipmat užsidega ryškiai raudona lemputė: biurui numatyta stebėti TV programų ir portalo turinio atitiktį reikalavimams! O biure LRT taryba galės įdarbinti iš esmės atsitiktinius asmenis ir kiek tik jų nori. Tai bus tarytum Artūro Skardžiaus kontroliuojamo Seimo Audito komiteto pakomitetis kasdienėje LRT veikloje, įteisintas pačiame LRT įstatyme.
Apie LRT valdybos įkūrimą darbo grupėje kalbėjo ir ekspertai – toks darinys numatytas ir opozicijos frakcijų parengtose pataisose. Esu jau minėjęs, kad Seime rizikinga siūlyti geras idėjas, nes socialdemokratai jas pirmiausia pasisavins, o tada subjauros, ir iš geros idėjos liks vien parodija. Pagal socdemišką modifikaciją išeina šitaip: valdybos narius skirs LRT taryba, vadinasi, sudaromos sąlygos įdarbinti „savus“, nes jokio rimtesnio atrankos mechanizmo įstatymo aiškinamajame rašte nenumatyta. Tai reiškia, valdyba bus renkama politinio, užkulisinio proceso būdu.
LRT tarybos sudėtis papildoma trimis organizacijomis. Opozicija siūlė skėtines organizacijas, tokias kaip Medijų taryba prie Kultūros ministerijos ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija. Valdantieji, akivaizdu, įtraukė jiems palankesnes organizacijas. NVO koaliciją jie pakeitė Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjunga. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas su pasididžiavimu vienoje radijo laidoje tarė: NVO koalicija išmainyta į Bendruomenių sąjungą dėl to, jog ši išėjo iš NVO koalicijos. Ar tai išvis argumentas?
Dar įtraukiamas asmenų su negalia organizacijų atstovas: kilnu, tačiau kodėl ne jaunimo, ne senjorų, ne sportininkų atstovas? Ir įstatyme nė nenurodant, kuri konkrečiai neįgaliųjų organizacija skirs savo narį?! Galiausiai į tarybą savo narį deleguos Trišalė taryba, kurios viena iš šalių yra Vyriausybė. Turint omeny, kad Seimo ir prezidento skiriamų narių skaičius LRT taryboje liko nesumažintas (kaip buvo, taip ir bus 8), o dabar per Trišalės tarybos atstovą savo balsą dar gali turėti ministrų kabinetas, LRT tarybos depolitizavimas de facto neįvyko.
Be to, Seimo pirmininko Juozo Oleko suburtoje darbo grupėje tarėmės, kad tos organizacijos, kurios skiria asmenis į LRT tarybą, privalo juos ir atrinkti – ne tik skirti. Procesas turi būti viešas ir skaidrus, o dabar viskas liks kaip senovėje – skiriančioji organizacija savo delegatą atsiųs užklijuotame vokelyje.
Vis dėlto šiame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projekte (Nr. I-1571) su didžiausia klasta ir teisėkūrine beletristika uždangstytas generalinio direktoriaus atleidimo procesas. Procesas, kuris tapo lemiamas Lietuvos žodžio laisvei ir pernai gruodį.
Įtraukta formuluotė, kad generalinis direktorius atleidžiamas, jeigu netinkamai vykdo įstatyme apibrėžtas funkcijas, o tų funkcijų 16 – nuo turinio iki finansų, nuo valdysenos iki personalo, nuo privatumo iki tvarumo.
Pagal tokį LRT įstatymą atleisti generalinį direktorių būtų ypač lengva, užtektų mažiausios dingsties. Ir tai yra kritinis du mėnesius plušėjusios darbo grupės slystelėjimas: juk ES Žiniasklaidos laisvės aktas visuomeninio transliuotojo vadovui atleisti nurodo vien aiškiai apibrėžtus kriterijus, išimtinai retus atvejus ir aiškų atleidimo motyvų apskundimo procesą. Šiuo atveju nėra nieko panašaus – išskyrus labai platų neįvykdytų funkcijų sąrašą.
Galų gale ir valdančiųjų nekantrumas daro savo. Dauguma pakeitimų įsigalioja nuo 2028 m. sausio 1 d., o dviejų kadencijų įvedimas generaliniam direktoriui unikalus: direktoriui, paskirtam iki 2028 m. sausio 1 d., jo kadencija pagal naują įstatymo redakciją būtų pirmoji kadencija. Galėtų socialdemokratai pasiklausti savo partnerių koalicijoje valstiečių ir anie dar turėtų atsiminti, kaip buvo įvestos kadencijos visoms kultūros srities įstaigų vadovams. Visiems jiems reikalavimas įsigaliojo nuo naujos kadencijos, o ne nuo einamosios.
Maža to, Seimas nusiteikęs net įstatymu uždrausti LRT gauti bet kokių pajamų ne iš valstybės biudžeto, O Vyriausybės nutarimas panaikins pagal veiklą specifines Viešųjų pirkimo įstatymo taikymo išimtis, kurias LRT užtikrina net ES teisė. Valdantieji taip pat daug kalba, kad apibrėžė LRT misiją, vis dėlto ir dabar galiojančiame įstatyme visuomeninio transliuotojo misija kuo puikiausiai atspindėta.
Reziumė: į LRT nusitaikyta ypač rimtai. Laisvam žodžiui kylanti grėsmė didžiulė, demokratija – pavojuje. Praėjusią Seimo sesiją, pernai gruodį, protestai kilo dėl gerokai menkesnių valdančiųjų užmačių. Todėl šitą socialdemokratų ir Skardžiaus įstatymo pakeitimo projektą tarp eilučių perskaitau taip: prie Lietuvos parlamento vėl dieną naktį degs laužai ir Nepriklausomybės aikštėje skambės G&G eilutė: „Tie, kurių bijo visi, bijo tų, kurie nieko nebijo“.
