Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Stasys Kropas: Po ramių metų atėjo rimtų iššūkių metai

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Stasys Kropas Lietuvos bankininkystė gruodį užbaigė taip pat, kaip gyveno visus praėjusius metus – ramiai. Jau įprastas paskolų portfelio svyravimas aukštyn-žemyn, ne visai racionalus, tačiau tebesitęsiantis indėlių portfelio augimas ir labai nežymūs pokyčiai būsto paskolų rinkoje – visa tai būdinga 2013-iesiems, visa tai fiksuota ir gruodžio mėnesį.

Gruodžio pabaigos rodikliai patogūs tuo, kad juos galima korektiškai palyginti su praėjusių metų gruodžio pabaigos skaičiais ir gautus rezultatus apibendrinti:

Skolinimosi proveržio neįvyko, nepaisant optimistinių rinkos dalyvių ir pačių bankų prognozių. Gruodį paskolų portfelis suplonėjo dar 614,4 mln. litų ir metinis rezultatas (palyginti su 2012 metų gruodžiu) tapo neigiamas – minus 561,9 milijono litų. Tačiau, turint galvoje, kad visas paskolų portfelis 2013 metų pabaigoje siekė 52,2 milijardo, galima teigti, kad per metus jis beveik nepakito.

Indėlių krizė tęsiasi. Tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys visus metus didino turimų laisvų pinigų kiekį, o bankai ir toliau liko svarbiausia ir patikimiausia lėšų saugojimo vieta.

Indėlių krizė tęsiasi. Tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys visus metus didino turimų laisvų pinigų kiekį, o bankai ir toliau liko svarbiausia ir patikimiausia lėšų saugojimo vieta. Visa tai – nepaisant deklaruojamo nepasitikėjimo, nepaisant mažėjančių palūkanų už trumpalaikius indėlius, nepaisant kai kurių komentatorių prognozių.

Vien gruodį įmonės savo sąskaitas papildė 814,2 mln. litų, o gyventojai – 999,6 mln. litų. Per metus bendrasis indėlių portfelis išsipūtė net 3,9 mlrd. litų iki 47 milijardų. Lietuvos bankininkystės istorijoje tiek depozitų bankuose nėra buvę.

Problema: beveik visi tie pinigai yra einamosiose sąskaitose ir trumpo laikotarpio depozituose, todėl bankams tai yra veikiau pinigų srautų problema, o ne laisvos lėšos skolinimui.

Būsto paskolų rinkos dalyvių ir kai kurių komentatorių noras įžvelgti sparčiai gerėjančią situaciją ir formuoti teigiamus lūkesčius yra nepagrįstas. Statistika negailestinga – vien gruodį bendrasis būsto paskolų portfelis prarado 27,6 mln. litų, o per metus nuo 2012 gruodžio – padidėjo 55,8 mln. litų. Abu skaičiai, palyginti su 19,8 mlrd. litų portfelio bendrąja verte, yra tokie nereikšmingi, kad vienintelis racionalus įvertinimas būtų toks: „būsto paskolų portfelis išliko stabilus“. Taškas.

Pakankamai rami situacija bankams leido visus metus stiprinti savo kapitalą ir rūpintis portfelio kokybe. Bendroji bankų turto vertė per metus išaugo 2,9 milijardo litų ir praėjusių metų gruodžio pabaigoje sudarė 76,5 milijardo litų. Sakau „pakankamai rami situacija“, nepaisydamas fakto, kad pernai buvo uždarytas Ūkio bankas – sistema taip greitai ir efektyviai absorbavo netektį, kad metiniuose rodikliuose šioji sistemos žaizda beveik nematoma.

Taigi, formaliai rezultatai neblogi, tačiau nepaisant ramaus paviršiaus, bankų sistema vidujai yra gana įsitempusi. Per metus neįvyko beveik jokių teigiamų pokyčių keičiant bankų verslo ir teisinę aplinką, o šiemet turėsime dar kelis itin svarbius dirgiklius, kurie neišvengiamai turės įtakos bankų veiklai.

Per metus neįvyko beveik jokių teigiamų pokyčių keičiant bankų verslo ir teisinę aplinką, o šiemet turėsime dar kelis itin svarbius dirgiklius, kurie neišvengiamai turės įtakos bankų veiklai.

Euro įvedimas svarbus kaip gana sudėtingas techniškai ir ypač jautrus organizavimo prasme procesas. Bankai jau pradėjo pasirengimą ir jis tęsis visus metus.

Prezidento rinkimai reiškia padidintą politinę riziką ir kelis kartus padidėjusį pavojų, kad bankai bus mėginami linčiuoti dėl būtų ir nebūtų nuodėmių, tiesiog siekiant atkreipti rinkėjų dėmesį.

Sugriežtintas bankų reguliavimas ir nauji iššūkiai amortizuojant pakankamai brangių reguliavimo įrankių sąnaudas sukels gana specifinių problemų, todėl labai svarbu, kad bankai, jų klientai ir valdžia neprarastų gebėjimo racionaliai diskutuoti ir rasti optimalius sprendimus.

Ir čia neišvengiamai atsitiks taip, kad bankų sistema savarankiškai nepajėgs absorbuoti visų dirgiklių poveikio, todėl šalies Vyriausybė ir politikai turėtų ne tik diskutuoti, bet ir veikti, kad būtų surasti būdai, galintys neutralizuoti padidėjusios reguliavimo ir priežiūros naštos poveikį ekonomikos finansavimui ir kurti palankesnę ilgalaikio kreditavimo sistemą. Laukia rimtų iššūkių metai.

Dr. Stasys Kropas yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Komentarai
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min