Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 15d. 12:00

Stasys Šedbaras: Dar kartą apie Vyriausybės įgaliojimų grąžinimą

Stasys Šedbaras 2019 m. liepos 12 d., penktadienį, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis grąžins Vyriausybės įgaliojimus pareigas pradėjusiam eiti Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 92 straipsnio ketvirtojoje dalyje.

Atrodytų, kad šio veiksmo atlikimo procedūra ir tolimesni veiksmai turėtų būti visiškai aiškūs ir nekeliantys jokių klausimų, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 1998 m. sausio 10 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ išsamiai išaiškino šios ir kai kurių kitų, su Vyriausybės veikla susijusių nuostatų, prasmę.

Po šio išaiškinimo Vyriausybė jau penkis kartus yra grąžinusi įgaliojimus naujai išrinktam Respublikos Prezidentui. Stebėtina, kad dabar, šeštąjį kartą, vėl pasigirsta klausimų, o kas bus su Vyriausybės programa, kiek ministrų pasikeitė ir kas iš to, ir taip toliau, ir panašiai.

Profesorius Vytautas Sinkevičius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, dar 2019 m. gegužės 30 d. publikavo straipsnį „Vyriausybės sudarymo variantai: kokį pasirinks Skvernelis?“

Tiesa, tada dar nebuvo aišku, ar Ministras Pirmininkas nepasirinks varianto atsistatydinti. Tai reikštų ir visos Vyriausybės atsistatydinimą. Todėl kolega ir aptaria visus galimus scenarijus po Respublikos Prezidento rinkimų.

Dabar turime visiškai aiškią situaciją. Naujai išrinktas Respublikos Prezidentas 2019 m. liepos 12 d. prisiekė Tautai iškilmingame Seimo posėdyje ir pradėjo eiti valstybės vadovo pareigas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Saulius Skvernelis

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis neatsistatydina. Vadinasi, pagal tradiciją, tą pačią dieną, kai valstybės vadovas pradeda eiti pareigas, tai yra liepos 12 d., grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui.

Konstitucijoje su Vyriausybės įgaliojimų pasibaigimu susijusios dvi sąvokos:

1) Vyriausybės atsistatydinimas (atstatydinimas);

2) Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas.

Kada Vyriausybė atsistatydina ir kokias teisines pasekmes tai sukelia?

1) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;

2) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;

3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;

4) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;

5) kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, tačiau tik tuo atveju, jei Vyriausybė iš naujo negauna Seimo įgaliojimų veikti;

6) išrinkus Respublikos Prezidentą ir jam pradėjus eiti pareigas, tačiau tik tuo atveju, jei Vyriausybė iš naujo negauna Seimo įgaliojimų veikti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Kokias pasekmes sukelia Vyriausybės atsistatydinimas (atstatydinimas)?

Vyriausybės, kuri turi ir savo numerį (dabar dirba XVII-ji Vyriausybė), nebelieka ir bus sudaroma nauja Vyriausybė.

Po Seimo rinkimų tai labiau suprantama: Respublikos Prezidentas rinkimus laimėjusių ir susitarusių sudaryti koaliciją politinių jėgų pritarimu paskiria Ministrą Pirmininką, Ministro Pirmininko teikimu tvirtina Vyriausybės sudėtį.

Ministro Pirmininko kartu su valstybės vadovu suformuota Vyriausybė parengia savo veiklos programą ir teikia Seimui.

Ši naujai sudaryta Vyriausybė pradeda veikti tik tada, kai Seimas pritaria jos programai.

Kas atsitiktų, jei Seimas programai nepritartų?

Ta pati Vyriausybė turėtų parengti kitą programą ir vėl teikti Seimui.

O jei ir tąkart Seimas per tam tikrą laiką nepritartų Vyriausybės programai?

Tada ši Vyriausybė turėtų atsistatydinti, o Respublikos Prezidentui neliktų nieko kita, kaip tik paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Kitais paminėtais Vyriausybė atsistatydinimo atvejais naujos Vyriausybės formavimas vyktų pagal tas pačias taisykles: Seime turi būti surastas sutarimas dėl Ministro Pirmininko kandidatūros, o jai pritarus – valstybės vadovas jį paskirtų, abu kartu formuotų ministrų kabinetą, kuris parengtų Vyriausybės programą, o jai Seime pritarus – pradėtų veikti jau visiškai nauja Vyriausybė.

O kas vyks po 2019 m liepos 12 d.?

Minėjome, kad Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis neketina atsistatydinti.

Vadinasi Vyriausybė, Ministro Pirmininko asmenyje, naujai išrinktam valstybės vadovui grąžins įgaliojimus.

Ką teisiškai reiškia Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas naujai išrinktam valstybės vadovui pradėjus eiti pareigas?

Ogi tai, kad naujasis valstybės vadovas atsiklausia Seimo, ar ši Vyriausybė tebeturi daugumos pasitikėjimą, tai yra, ar Ministras Pirmininkas ir jo vadovaujamas ministrų kabinetas gali ir toliau eiti pareigas.

Tai yra ne tik pagarbos tiesiogiai Tautos išrinktam Respublikos Prezidentui išraiška, bet ir reali galimybė pasitikrinti, ar parlamente nepasikeitė politinių jėgų balansas ir ar nesusidarė nauja dauguma, kuri nebepasitiki veikiančia Vyriausybe.

Konstitucinis Teismas minėtame 1998 m. sausio 10 d. nutarime labai aiškiai nurodė, kad šioje situacijoje Seimui išreiškus pasitikėjimą veikiančiu Ministru Pirmininku Respublikos Prezidentas turi jį paskirti. Kai valstybės vadovas patvirtina Ministro Pirmininko pateiktos Vyriausybės sudėtį, tai reiškia, kad ta pati Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti su ta pačia Vyriausybės programa.

Tačiau čia yra vienas BET.

Po Seime išreikšto pasitikėjimo Ministru Pirmininku gali nutikti du dalykai:

1) Ministro Pirmininko pateiktoje Respublikos Prezidentui tvirtinti Vyriausybės sudėtyje, skaičiuojant nuo Vyriausybės programos patvirtinimo (šiuo atveju – nuo 2016 m. gruodžio 13 d.), nepasikeitė daugiau kaip pusė ministrų (beje, iki šiol iš 14 ministrų yra pasikeitę 6). Taigi, jei daugiau kaip pusė ministrų nepasikeitė, visa tuometinė Vyriausybės sudėtis gauna įgaliojimus veikti ir skaičiavimas, kada pasikeis daugiau kaip pusė ministrų, prasideda iš naujo;

2) Respublikos Prezidentui pateiktoje tvirtinti Vyriausybės sudėtyje pasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, skaičiuojant nuo šios Vyriausybės programos patvirtinimo. Tai reiškia, kad Seimas, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, išreikšdamas Ministrui Pirmininkui pasitikėjimą turėjo galvoje ir visą tuo metu veikiantį ministrų kabinetą, įvertino jo gebėjimą toliau vykdyti Vyriausybės programą ir panašiai.

Tačiau jeigu po to, Seimui jau nedalyvaujant, Ministras Pirmininkas teikia ir Respublikos Prezidentas Vyriausybės sudėtį pakeičia taip, kad pasikeičia daugiau pusė ministrų, pradeda veikti Konstitucijos 101 straipsnio antroji dalis ir Vyriausybė dar kartą privalo iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.

Kaip skaičiuoti, kada pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų?

Čia yra dar vienas klausimas, kurį kai kas supranta nevienodai.

Nei Konstitucijoje, nei minėtame Konstitucinio Teismo nutarime į šį klausimą nėra aiškaus atsakymo.

Seimo dauguma ir Ministras Pirmininkas yra tiesioginis pasitikėjimo Vyriausybe elementas. Seimas, prieš Respublikos Prezidentui skiriant naujos Vyriausybės vadovą, pastarajam išreiškia pritarimą ir tvirtina jo suformuotos Vyriausybės programą. Programa tvirtinama visam konkrečios Vyriausybės įgaliojimų laikui. Nauja programa būtų tvirtinama tik Vyriausybei atsistatydinus ir suformavus naują Vyriausybę.

Vyriausybės įgaliojimų laikotarpiu pareiga pasitikrinti, ar ji tebeturi Seimo daugumos palaikymą, atsiranda dviem atvejais: naujai išrinktam valstybės vadovui pradėjus eiti pareigas ir pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų.

Nei Konstitucijoje, nei minėtame Konstitucinio Teismo nutarime į šį klausimą nėra aiškaus atsakymo.

Logika ir sveikas protas diktuoja paprastą taisyklę: jeigu po Respublikos Prezidento rinkimų Vyriausybė iš Seimo gauna įgaliojimus veikti, juos ji gauna visa tokia, kokia yra Seimo balsavimo dėl pasitikėjimo metu, o ne kuri nors jos dalis.

Jeigu traktuotume kitaip, tai kiltų absurdiškas klausimas: nuo pat praeitų rinkimų Vyriausybėje keičiantis ministrams ir pasiekus tą ribą, kai pasikeičia daugiau kaip pusė jų, negi su kiekvienu vėliau iki kadencijos pabaigos pasikeičiančiu ministru Vyriausybė turėtų kaskart Seime iš naujo gauti įgaliojimus?

Manome, kad ne. Tai yra mūsų nuomonė, tačiau esame įsitikinę, kad kitoks traktavimas išeitų už sveiko proto ribų.

Dr. Stasys Šedbaras yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie 15min