TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Stasys Šedbaras: Klaidas turi išsitaisyti tas, kuris suklydo

Šaltinis: 15min
1
A A

Stasys Šedbaras Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šių metų balandžio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo Seimo 2015 m. kovo 24 d. rezoliucija „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Rimą Antaną Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ pagal priėmimo tvarką pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.

Jau kitą dieną po KT nutarimo priėmimo žiniasklaida išplatino Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pareiškimą, kad Seimas iš naujo spręs dėl „tvarkiečio“ Rimo Antano Ručio neliečiamybės panaikinimo, jei bus vėl gautas generalinio prokuroro prašymas, nes kitokios procedūros esą nėra.

„Pas mane buvo Seimo teisininkai, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Gavę dokumentus oficialiai, Konstitucinio Teismo išaiškinimą, turės tai nagrinėti TTK, ir pateikti savo išvadas, bet teisiškai kaip parlamentas neturime jokios procedūros ir nuo šios dienos R.A.Ručiui neliečiamybė yra atstatoma. Jei prokuroras atneš naują kreipimąsi į Seimą, tada procedūra prasidės iš naujo“, – žiniasklaidoje buvo cituojama Seimo Pirmininkė.

Tokia Seimo pirmininkės pozicija kelia pagrįstų abejonių.

Kaipgi yra iš tikrųjų?

Kas gali paneigti, kad toks procedūrinis pažeidimas nebuvo padarytas sąmoningai, tikintis, kad bus kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir kad jis pripažins Rezoliuciją prieštaraujančia Konstitucijai?

Konstitucinis Teismas nurodė, kad priimant Seimo 2015 m. kovo 24 d. rezoliuciją, kuria Seimas sutiko, kad Seimo narys R.A.Ručys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, būtų kitaip suvaržoma jo laisvė, nepaisyta Seimo statute numatytos procedūros reikalavimo, kad Seimo posėdyje, svarstant Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimą, šis Seimo narys arba kitas jo įgaliotas Seimo narys dalyvautų diskusijoje.

Beje, priimant šią rezoliuciją Seimo posėdžiui pirmininkavo Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, kuris ir turi prisiimti atsakomybę dėl procedūrinio pažeidimo, nes minėto posėdžio metu jis buvo akivaizdus, bet į tai demonstratyviai nebuvo kreipiamas dėmesys. Kas gali paneigti, kad toks procedūrinis pažeidimas nebuvo padarytas sąmoningai, tikintis, kad bus kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir kad jis pripažins Rezoliuciją prieštaraujančia Konstitucijai?

Kodėl yra pagrindo taip teigti?

Tai matyti iš šio posėdžio stenogramos išrašo: ,,PIRMININKAS (A.SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kaip visada, norėčiau priminti procedūrinius dalykus, kas parašyta mūsų Statute.<...> Diskusijoje dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po du Seimo narius, pasisakančius už ir prieš. <...> Todėl pranešėjas pakalbėjo, dabar turėtų kalbėti Seimo narys, jeigu nori. Bet aš nematau pono R.A.Ručio. Ar yra įgaliotas jo kitas atstovas? (Balsas salėje: „Aš tik galiu pasakyti, kad neseniai jį išvežė su reanimobiliu į Santariškių ligoninę.“) Supratome. Dėkojame. Buvo praktika, kai mes ir be Seimo narių svarstėme šituos klausimus.“

Kaip ten bebūtų, kyla klausimas, ar procedūra turi būti kartojama nuo pirmojo imuniteto naikinimo proceso žingsnio – generalinio prokuroro kreipimosi į teismą, po to vėl sudarant Seimo tyrimo komisiją, kviečiantis į jos posėdžius prokuratūros atstovus, Seimo narį, tai yra, atliekant tuos pačius veiksmus ir aiškinantis tuos pačius klausimus, kurie jau buvo kartą išnagrinėti?

Man nekyla jokios abejonės, kad tai būtų sprendimas ad absurdum.

Tačiau ar turi generalinis prokuroras vėl eiti į Seimą ir prašyti pradėti procedūrą iš naujo?

Šiuo kontekstu svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo ir kitą dalyką: Seimo 2015 m. kovo 24 d. rezoliuciją pripažinus prieštaraujančia Konstitucijai pagal priėmimo tvarką, nėra pagrindo paneigti jos konstitucingumo prezumpcijai galiojant atsiradusių teisinių padarinių teisėtumą.

Anot Konstitucinio Teismo, nėra teisinio pagrindo pripažinti antikonstituciniais šio Seimo akto taikymo padarinius, inter alia kitų valstybės institucijų sprendimus, kurių priėmimo procesinė prielaida (sąlyga) buvo ir yra Seimo sutikimas Seimo narį R.A.Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Tai, be kita ko, reiškia, kad visi kompetentingų valstybės institucijų sprendimai (veiksmai), priimti (atlikti) Seimo 2015 m. kovo 24 d. rezoliucijos pagrindu iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, Konstitucijos požiūriu laikytini teisėtais (konstituciškai yra galiojantys).

Ką tai reiškia?

Akivaizdu, kad tokia Konstitucinio Teismo išvada skirta ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ir juos kontroliuojančių prokurorų atliktiems veiksmams ir priimtiems procesiniams spendimams. Vadinasi, visa tai, kas baudžiamojoje byloje surinkta ir procesine tvarka įtvirtinta iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, yra teisėta ir gali būti panaudota užbaigiant baudžiamąją bylą.

Kita vertus, akivaizdu ir kitkas: įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui netenka galios Seimo rezoliucija, o tai reiškia, kad R.A.Ručys atgavo teisinę neliečiamybę ir reikalingas Seimo leidimas tęsti procesinius veiksmus. Jeigu Seimas tokio leidimo neduotų, jokie procesiniai veiksmai toliau negalėtų būti atliekami iki tol, kol R.A.Ručys nebebus valstybės pareigūnu, turinčiu imunitetą, arba kol Seimas ateityje nenutars šį imunitetą panaikinti.

Tačiau ar turi generalinis prokuroras vėl eiti į Seimą ir prašyti pradėti procedūrą iš naujo?

Jokių duomenų, kad priėmus Konstitucinio Teismo nutarimą pasikeitė ikiteisminio tyrimo, atliekamo šioje byloje, apimtis ir teisinis vertinimas, nėra pateikta. Vadinasi, Seimui reikia tik ištaisyti rezoliucijos priėmimo metu padarytą klaidą, tai yra, suteikti galimybę Seimo nariui R.A.Ručiui ar kitam jo įgaliotam Seimo nariui dalyvauti diskusijoje ir po to vėl balsuoti.

Seimo pirmininkės teiginys, kad ,,teisiškai kaip parlamentas neturime jokios procedūros“ teisingai išspręsti susidariusią situaciją, nėra pagrįstas. Nėra tokio teisės akto, kuris aprašytų kiekvieną gyvenimo situaciją. Tam dar yra sveikas protas, kaip taikyti vieną ar kitą teisės normą. Juoba, kad Seimo statuto 261 straipsnyje aiškiai išvardintos taisyklės, kaip turi būti išsprendžiami nenumatyti procedūriniai klausimai: būdus pasiūlo Seimo posėdžio pirmininkas, o galutinį sprendimą priima Seimas.

Stasys Šedbaras yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min