Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 18d. 13:33

Tadas Gudaitis: Nenorėjote eiti paskui Gretą? Seksite paskui Ursulą

Tadas Gudaitis ​​​​​​​Paauglės aplinkosaugos aktyvistės Gretos Thunberg pastangos keisti pasaulį klimato krizės akivaizdoje iki šiol sugebėjo įtikinti anaiptol ne kiekvieną. Tačiau „žaliojo kurso“ idėja vienu ypu tapo Europos žemyno tikslu, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen metinėje kalboje paskelbus planą vos per dešimtmetį anglies dvideginio emisiją Europos Sąjungoje sumažinti 55 proc.

Paprastai tariant, pataškėme pinigų trinkelėms, vėliau – kitam grožiui, tačiau jau netolimoje ateityje pagrindiniai pinigai suksis žalios ekonomikos kryptimi. Ir čia arba būsime ant bangos, arba liksime už borto.

Noras, kad visuomenė savo akimis pamatytų europinių pinigų investavimo rezultatą Lietuvą nuvedė prie masinio naujų trinkelių klojimo, o kai „trinkelizacija“ buvo užbaigta, pereita prie šviečiančių ir grojančių fontanų – „fontanizacijos“. Tuo tarpu trūksta „tik“ daugiau investicijų, gerai apmokamų darbo vietų, šių dienų aktualijas atitinkančių pokyčių švietimo srityje – siekiant nuo pradinių klasių ugdyti tvaraus ir atsakingo vartojimo bei darnaus vystymo žinias ir supratimą bei atidumą žmogiškiesiems ištekliams. U.von der Leyen žinutė dviprasmybių nepalieka. Pinigų srautas tekės miestų ir bendruomenių tvarumui užtikrinti, tad pasiruoškime versti naują lapą.

Jau netolimoje ateityje pagrindiniai pinigai suksis žalios ekonomikos kryptimi. Ir čia arba būsime ant bangos, arba liksime už borto.

Investicijų srityje tvarumo tema nėra nauja, nes perspektyviausių investavimo variantų paieška yra nuolatinis ir nenutrūkstantis procesas. Tokios kažkada visiškai naujos sritys kaip atsinaujinanti energetika, naują kryptį anksti užčiuopusiems investuotojams buvo ypač pelningos. Kad tvarumas yra ateities kryptis priminė ir finansų rinkas šiemet gerokai papurčiusi COVID-19 pandemija, kurios metu tvarios investicijos nelauktos krizės sąlygomis pasirodė esančios atsparesnės nei tradicinės. Tą patvirtina ir pasaulinė nepriklausoma investicijų analitikos agentūra „Morningstar“.

Tikėtina, kad ES mastu brėžiama žalia kryptis padės suvienodinti supratimą apie tai, kas iš tikrųjų yra žalia, nes kol kas čia apstu pilkųjų zonų. Tarkime, neutrali CO2 požiūriu tabako gamykla gali būti laikoma „žalia“ ar ne? Tiesiogiai vertinant jos poveikį klimato pokyčiams čia ir dabar tikriausiai taip, tačiau nebūtinai tokia ji gali būti laikoma dėl ilgalaikio poveikio visuomenės sveikatai.

Daugiau ar mažiau, griežčiau ar atlaidžiau, bet žalumo ir tvarumo faktorius Lietuvoje jau ne vienerius metus lemia, kur lėšos gali ateiti, o piktnaudžiaujant aplinkosaugos problemomis (angl. green washing) – ir išeiti. Investicijos į infrastruktūrą ir jos energetinį efektyvumą būtinos, bet ne ką mažiau svarbios (gal net labiau svarbos) ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Visuomenės spaudimo ar bent aktyvesnio susidomėjimo investicijų kryptimis kol kas nėra arba jis pavienis, tačiau ir čia esminių pokyčių nebereikės ilgai laukti. Paprastos ir kryptingos pastangos šviečiant visas visuomenės grupes apie tvaraus ir atsakingo vartojimo bei darnaus vystymo teikiamą naudą taip pat neišvengiamos.

Daugiau ar mažiau, griežčiau ar atlaidžiau, bet žalumo ir tvarumo faktorius Lietuvoje jau ne vienerius metus lemia, kur lėšos gali ateiti, o piktnaudžiaujant aplinkosaugos problemomis – ir išeiti.

Šiuo metu pasaulyje grynųjų pinigų ir pinigų sąskaitose pavidalu cirkuliuoja maždaug 37 trln. JAV dolerių, o bendra investicijų, išvestinių finansinių priemonių suma viršija vieną kvadrilijoną (tūkstantį trilijonų). ES savo ruožtu yra numačiusi 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo fondą, kuris 37 proc. savo lėšų skirs būtent žaliesiems projektams. Be jokių abejonių – tvarus investavimas taps viena iš finansų sektoriaus varomųjų jėgų, nes investuotojų gretas pamažu pildanti Z karta šiuo klausimu turi ypač tvirtą nuomonę: už tvarias investicijas pasisako net 95 proc. šios kartos atstovų.

Žaliasis kursas nėra gamyklos kamino perdažymas žaliai, tai gyvenimo būdo ir požiūrio keitimas. 30 stambių įmonių, tarp kurių yra „Nestle“, „Unilever“, „Bayer“, „Sanofi“, „Deutsche Bank“ ir kitos, jau sureagavo į U.von der Leyen kalbą ir iš esmės pažadėjo, kad verslas nebevyks įprastai, nes jos irgi pasiryžę keistis kartu su Europa.

Trinkelių ir fontanų erą užbaigs nauja, žmogaus ir aplinkos darnos era – bent jau Europoje. Todėl ir mums reikėtų pradėti nuo savęs: daugiau investuoti į žmogiškuosius išteklius, finansinį raštingumą kilstelėti prie prioritetų švietimo srityje ir iš esmės peržiūrėti savo požiūrį, siekiant ambicingų tikslų tvarumo srityje.

Tadas Gudaitis yra Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

00:32
01:23
18:34

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min