Prenumeratai - 60%. Geriausias metų pasiūlymas!
Prenumeruoti

Tomas Bičiūnas: Valstybinių mokyklų Lietuvai nebereikia?

Kaip ir kiekvienais metais, žurnalas „Reitingai“ paskelbė šalies mokyklų ir universitetų vertinimus. Kaip ir buvo galima tikėtis, pradėjo ryškėti tendencija, jog geriausių šalies mokyklų sąrašo viršuje vis labiau įsitvirtina privačios mokyklos.
Tomas Bičiūnas
Tomas Bičiūnas / Asmeninio archyvo nuotr.

Sveika konkurencija tarp mokymų įstaigų yra gerai, tačiau šios tendencijos labiau ne džiugina, o neramina. Valstybinės mokyklos, negebėdamos ir neturėdamos galimybių konkuruoti su privačiomis mokyklomis, vietas geriausių mokyklų sąrašo viršuje užleidžia pastarosioms. Tai reiškia, kad geriausią išsilavinimą bus galima gauti tik privačioje mokykloje.

Valstybinių mokyklų pralaimima konkurencinė kova reiškia, kad norėdami savo vaikams suteikti geriausią išsilavinimą, turėsime atžalas vesti į privačias mokyklas, o to padaryti negalint, teks tenkintis išsilavinimu, prieinamu pagal gyvenamąją vietą.

Galimybės tik tiems, kas turi pinigų

Paprasčiau kalbant, Lietuvoje sukūrėme tokią sistemą, kad visos galimybės prieinamos tik tiems, kas turi pakankamai pinigų. Jei vaikas gimė mažame miestelyje ar šeima neturi pakankamai pinigų privačiam išsilavinimui, teks tenkintis tuo, kas rasis po ranka.

Lietuvos Konstitucijoje sakoma, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas, tačiau nekalbama apie tai, kad jis turi būti dar ir kokybiškas.

Galimybių nelygybė atsiranda iškart, vos tik du vienodi vaikai užmina skirtingų, t. y. privačios ir valstybinės mokyklų slenkstį.

Kalbėdami apie vienodas galimybes visiems vaikams, nepriklausomai nuo tėvų pajamų, socialinio statuso ar gyvenamosios vietos, pabrėžiame, kad jos turi būti sudarytos visiems vienodos, tačiau realybė kitokia. Galimybių nelygybė atsiranda iškart, vos tik du vienodi vaikai užmina skirtingų, t. y. privačios ir valstybinės mokyklų slenkstį.

Nuo pirmos klasės besiformuojanti nelygybė dar kartą apie save primins mokiniams stojant į aukštąsias mokyklas. Toje pačioje Konstitucijoje parašyta, kad gerai besimokantiems laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas. Jei baigei nutolusią, reitingo apačioje esančią kaimo mokyklą, apie nemokamas studijas universitete gali net nesvajoti.

Tūkstantmečio gimnazijos atotrūkį tik didins

Pirmiausia, norint mažinti galimybių nelygybę, valstybinį finansavimą turėtume skirti tik valstybinėms mokykloms. Privačią mokyklą suvokiu kaip verslo modelį, todėl niekaip nesuprantu, kodėl valstybė skiria finansavimą jam.

Kaip rodo tendencijos, kiekvienais metais valstybinis privačių mokyklų finansavimas viršija 20 milijonų eurų. Jei šiuos pinigus nukreiptume valstybinėms mokykloms, tikiu, atotrūkis reitinguose būtų mažesnis.

Antra – pedagogai. Jei ir toliau ignoruosime faktą, kad mokytojų atlyginimas šiandien nėra pakankamas, prarasime ir dar likusius geriausius pedagogus, kurie mieliau tą patį darbą, tik už didesnį atlyginimą, beje, už tuos pačius valstybės pinigus, dirbs privačioje mokykloje.

Iš informacijos, kuri šiandien prieinama viešai, galima manyti, kad kuriamas Tūkstantmečio gimnazijų tinklas ne spęs problemas, o dar labiau didins atotrūkį.

Trečia, nedelsiant, kol dar ne vėlu, turime visi kartu peržiūrėti mįslingą naujosios daugumos brukamą Tūkstantmečio gimnazijų koncepciją. Valdantieji, siekdami gerinti ugdymo rezultatų atotrūkį tarp šalies mokyklų, šalyje, panašu, planuoja steigti elitinių mokyklų tinklą.

Iš informacijos, kuri šiandien prieinama viešai, galima manyti, kad kuriamas Tūkstantmečio gimnazijų tinklas ne spęs problemas, o dar labiau didins atotrūkį. Rajonų centruose įsteigtos mokyklos bus skirtos ne visiems rajono vaikams, o tik elito atžaloms. Kaimo ir mažų miestelių vaikai ir toliau bus vežami į arčiausiai esančias mokyklas, o išrinktųjų vaikai galės džiaugtis išskirtinėmis galimybėmis elitinėse Tūkstantmečio gimnazijose.

Jei šiandien gimnazijų reitingas išryškina privačių mokyklų stiprėjimą, tai ateityje, įsteigus naujas Tūkstantmečio gimnazijas, galime tikėtis, jog gimnazijų reitingo viršuje bus privačios mokyklos, tolimesnes vietas užims Tūkstantmečio gimnazijos, o sąrašo pabaigoje liks visos likusios, kuriose jau artimiausiu metu nebus kam mokyti matematikos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Monotoniškas darbas: kas slepiasi už darbodulio ir kodėl jo reikėtų vengti?
Reklama
„Trefoil“ sistema – dantų atkūrimo metodas, leidžiantis sutaupyti
Reklama
„Senukų“ parduotuvėje – pirmasis gyvas „Counter Strike 2“ turnyras
Reklama
Šri Lanka – geriausia pirmoji pažintis su Azija
Parašykite atsiliepimą apie 15min