Sekite 15min Google
Tai – vienareikšmiškas mandatas veikti, bet yra sąlygų. Gyventojai, pritardami visuotiniam šaukimui, įpareigoja sprendimų priėmėjus sukurti tokį modelį, kuris būtų ne tik privalomas, bet ir teisingas.
Žmonės aiškiai pasako, kokių sąlygų išpildymo tikisi, o penkios svarbiausios tarp jų:
- galimybė atlikti nekarinę tarnybą civilinės saugos, medicinos, kibernetinio saugumo ir kitose srityse;
- aukštos kokybės šiuolaikinis parengimas;
- galimybė tarnauti savo regione;
- visų socialinių grupių tarnyba be išimčių, įskaitant įtakingų ryšių turinčius asmenis;
- teisingas atlygis tarnybos metu.
Pastarasis motyvatorius ypač svarbus kalbant apie dirbančius žmones. Jie sako, kad tarnyba neturi tapti finansine našta asmeniui ar šeimai, būsto paskolos rizika ar kelių mėnesių pajamų praradimu. Jei iš žmogaus tikimės atsakomybės už valstybės saugumą, turime pasirūpinti, kad jo sprendimas tarnauti nesukurtų neproporcingos asmeninės kainos.
Todėl visuotinė gynyba yra ne vien politikų ir kariuomenės reikalas. Lygiaverčiai svarbų vaidmenį atlieka darbdaviai.
Asociacija „Visuotinė gynyba“ ragina Lietuvos verslą, įstaigas, organizacijas jungtis prie iniciatyvos, kuri darbuotojams, savanoriškai pasirenkantiems atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, padėtų išlaikyti pajamas ar kitaip kompensuotų finansinį skirtumą tarnybos laikotarpiu.
Vienos organizacijos gali išlaikyti darbuotojui įprastą atlygio lygį, kitos – skirti papildomą išmoką, susietą su valstybės mokamu paskatinimu. Svarbiausia ne vienodas mechanizmas, o principas: tarnybą pasirinkęs darbuotojas turi jausti ne tik valstybės, bet ir savo darbdavio palaikymą. Taip sukursime gerąją praktiką, kurią bus galima taikyti visoje Lietuvoje pagal darbdavių galimybes.
Ko gero, daugumai darbdavių šios investicijos grąža yra aiški. Tarnaudamas darbuotojas ugdo lyderystės kompetencijas, mokosi rodyti iniciatyvą situacijose ir veikti komandoje. Tai kompetencijos, kurių reikia bet kurioje organizacijoje. Tuo pačiu tai investicija į ilgalaikius santykius su darbuotoju, organizacijos atsparumą ir, žinoma, į valstybės gynybinį pajėgumą. Kuo daugiau darbdavių prisidės prie tokio standarto palaikymo, tuo mažiau visuotinį šaukimą lydės nerimas „ką prarasiu“, o dažniau – klausimas „kaip galiu prisidėti“.
