Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Tomas Prūsas: Kaip populiarinsime inžineriją?

Gruodį, reaguodama į žurnalo „Reitingai“ paskelbtą Lietuvos mokyklas baigiančių moksleivių analizę, Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės asociacija LINPRA pakvietė Seimo, Vyriausybės, ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų atstovus į viešą forumą, kuriame būtų fiksuojami padėties rimtumą rodantys signalai ir ieškoma krypčių ir priemonių, kurių valstybė privalo imtis nedelsiant, jeigu norima gilėjančias problemas valdyti ir spręsti.
Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos prezidentas
Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos prezidentas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Forume buvo dalinamasi įvairiomis nuomonėmis ir siūlymais, tačiau dėl keleto idėjų sutarė bene visi dalyviai. Pirmiausia, tai būtinybė verslui įsitraukti į darbą su vaikais, kol jie dar nepadarė sprendimo rinktis vieną ar kitą profilį vėlesnėse mokyklos klasėse. O tai reiškia, kad vaikus supažindinti ir norą, lūkesčius suformuoti būtina dar jiems mokantis progimnazijose, ypač daug dėmesio skiriant 7-8 klasių moksleiviams.

Antra sritis – tai infrastruktūra ir mokymosi galimybės. Viena vertus, tai reiškia, kad kiekviename didesniame rajono centre turi būti bent viena gimnazija, kuri turėtų į inžinerines specialybes orientuotas klases. Būtent šiose gimnazijose turi būti buriama ir puoselėjama inžinerinėms specialybėms būtinų mokytojų komanda – fizikos, chemijos, biologijos, IT ir kitų STEAM šakų mokytojai turi būti tokių gimnazijų ilgalaikių tikslų pagrindas.

Šiose srityse itin reikšmingas yra vietos įmonių įsitraukimas. Verslo lyderiai turi aktyviai imtis įvairių būdų ir priemonių, kurios supažindintų ir formuotų vaikų norus bei tikslus, o mokytojams padėtų moksleivius supažindinant su realiais gamybiniais procesais, bazinių žinių ir technologijų pritaikymo praktikoje pavyzdžiais.

LINPRA jau artimiausiu metu planuoja imtis ir savo nariams pateiks rekomendacijas – kokio pobūdžio ir turinio praktines išvykas geriausiai organizuoti pradinių ir vyresnių klasių moksleiviams. Šios metodinės gairės bus integruotos su skirtingų klasių ugdymo programomis ir leis progimnazijų moksleiviams gyvai pamatyti, jog bazinės jų įgyjamos žinios turi tiesioginį pritaikymą labai realiuose darbuose. Nepamirštant ir paprastos tiesos, kad su šypsena ir įdomiai prisikviečiant moksleivius apsilankyti įmonėse, pasiūlant pažaisti įmonės „Kahoot“, pavaišinant pica ir kola – galima sudomint ir atverti net labai uždarų jaunuolių protus ir širdis.

Organizuotame forume Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė buvo atvira ir konstatavo pagrindinę inžinierių trūkumo problemą – tai demografinę šalies situaciją, kuri rodo, jog vaikų ir jaunuolių nuosekliai mažėja, o artimiausiu metu perspektyvų, kad situacija kardinaliai keisis, nematyti. Kitaip tariant, mažėjant vaikų, atitinkama dalimi mažės ir moksleivių, ir studentų, ir inžinierių skaičius. Ministrės teigimu, suplanuotos ir įgyvendinamos net kelios pertvarkos, kurios padėtį keis. Mokyklų tinklų pertvarka didins STEAM dalykų patrauklumą, šiuolaikiniams ugdymo iššūkiams jau pritaikytos bendrojo ugdymo programos. O ankstyva moksleivių orientacija į karjerą ir šiuolaikinis mokytojas sudarys sąlygas šiam turiniui pasiekti visų moksleivių protus. Pertvarka apima tris ugdymo erdves – mokyklą, mokytoją ir turinį.

Šios permainos neatsako į klausimus, ką daryti, kad moksleiviai rinktųsi tiksliuosius mokslus, kaip sukurti deramą ekosistemą mažesniuose rajonų centruose.

Sunku vertinti, kiek greitai planuojamos pertvarkos iš esmės padės inžinerijos ir technologijų mokymui. Šios permainos neatsako į klausimus, ką daryti, kad moksleiviai rinktųsi tiksliuosius mokslus, kaip sukurti deramą ekosistemą mažesniuose rajonų centruose (ir rajonuose!), kad tiksliųjų mokslų mokytojai (fizikos, chemijos, IT) turėtų pakankamą krūvį, nebūtų iš karto perviliojami į verslo įmones. Mokyklų tinklo pertvarka teoriškai turėtų atsakyti į šį iššūkį, tačiau apie tinklo problemas kalbame jau kone du dešimtmečius, tačiau esminiai pokyčiai niekaip neįvyksta.

Akivaizdu, jog šalia valstybės pastangų modernizuoti švietimo sektorių svarbus, o gal net ir lemiantis yra pačių įmonių įsitraukimas. Verslas turi susikurti ir nuosekliai įgyvendinti bendravimo su vietos mokyklomis planus. Moksleivių apsilankymai įmonėse turi tapti labai lengvai pamatuojamu veiklos rodikliu. Kaip ir įmonių specialistų vizitai į mokyklas, kur jie pasakoja moksleiviams apie savo darbą. Būtent šios pastangos gali tapti esmine jungtimi, galinčia keisti jaunuolių lūkesčius, užmegzti naujus ryšius su kiek įmanoma daugiau vaikinų ir merginų, besimokančių čia, šalia kiekvieno iš mūsų. Ir tai netruks grįžti su kaupu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Lidl“ parduotuvėse – išskirtinės „UEFA EURO 2024“ kortelės: kviečia surinkti visą kolekciją
Reklama
Lauko baldų ekspertas P.Kelbauskis pataria, kaip lengvai įsirengti lauko terasas ir nepermokėti
Reklama
Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimosi platformos – ką reikia žinoti renkantis, kur investuoti
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius