Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 30d. 11:40

Tomas Viluckas: Ar tikrai išdavėme savo vaikus?

Tomas Viluckas Praėjusios savaitės Lietuvos viešoji erdvė įgavo pirmo ryškumo „žvaigždę“ – Gretą Thunberg. Žiniasklaida aikčioja iš nuostabos, socialiniai tinklai pilni negiamų komentarų, jų autoriai iš garbių apžvalgininkų sulaukia rūškanų „Kaip drįstate pulti neįgalią mergaitę?“

Gretą galima liaupsinti ir nekęsti, bet jaunoji švedė yra ne pirmą modernių laikų paauglė įpinta į suaugusių žmonių didelius žaidimus.

Pakanka prisiminti amerikiečių moksleivę Samanthą Smith, kuri tapo pasaulinio garso įžymybe dėka savo korespondencijos su Jurijumi Andropovu, Šaltojo karo metu buvusiu TSKP centrinio komiteto generaliniu sekretoriumi. Dešimtmetė iš Meino valstijos parašė graudų laišką Blogio imperijos vadovui, klausdama, kodėl rusai nori užkariauti jos šalį.

Andropovas atsakė mergaičiukei ir jo kvietimu 1983 m. liepos mėn. Samantha aplankė Sovietų Sąjungą: Maskvą, Leningradą ir „Arteko“ pionierių stovyklą, o jos kelionė buvo plačiai nušviesta pasaulinės žiniasklaidos. Grįžusi iš SSRS, Samantha parašė knygą apie savo kelionę, kuri buvo išleista net LTSR („Nepamiršime tave̜s, Samanta“), vaidino televizijos serialuose ir tapo tobula „taikingos“ Sovietų Sąjungos ambasadore.

1985 m. rugpjūčio 25 d., Samantha Smith su tėvu žuvo lėktuvo katastrofoje. Šis įvykis sukėlė platų atgarsį ir sulaukė sąmokslo teorijų, tačiau oficialus tyrimas parodė, kad atsakomybė tenka pilotui. Samantha nuoširdžiai bijojo branduolinio karo, buvo vadinama savo kartos balsu, tačiau jos naiviais jausmais puikiai pasinaudojo sovietinė propaganda ir leftistinis Amerikos politikos sparnas.

Kas galėtų paneigti, kad ir dabar nesame analogiškų insinuacijų akivaizdoje? G.Thunberg yra jaunimo judėjimo prieš klimato pokyčius veidas, ji kalba patosiškai, nevaldydama emocijų, įsijausdama į apokaliptinių laikų pranašės vaidmenį. Tai atitinka šiuolaikinių jaunuolių, kurie kiekvieną savaitę rengia visuotinio klimato streikus, mentalitetą. Suaugusieji tai skatina ir giria, ir, beje, savanaudiškais tikslais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Greta Thunberg
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Greta Thunberg

Vaikai yra puikus koziris. Šūkis „vaikų ateičiai“ yra ypač patrauklus politiniu požiūriu, o nauda čia yra dvejopa. Tie patys žmonės, kurie liepia „klausytis 16-os metų mergaitės žodžių“, bus pasipiktinę dėl bet kokių prieštaravimų: „Kaip drįstate pulti vaiką?“

Tuo labiau, kad yra ko stengtis. Vokietijoje, Skandinavijoje kaip ant mielių kyla žaliosios ideologijos partijų populiarumas, žalioji energetika, dažniausiai dotuojama valstybės, tampa nauju klondaiku, ekologiniai fondai klesti, viešųjų ryšių specialistai turi temą, kuri garantuoja ne tik duoną, bet ir sviestą.

Gretos istorijoje būtent viešųjų ryšių ekspertas Ingmaras Rentzhogas, įkūręs kovai su klimato kaita skirtą platformą „We Don't Have Time“, lėmė jos „žvaigždės“ patekėjimą. Jis 2018–ųjų rugpjūčio 20–ąją tarsi netyčia pastebėjo streikuojančią G.Thunberg (šiam žingsniui ją pastūmėjo žaliojo aktyvisto Bo Thoreno idėjos) ir pradėjo jos populiarinimo vajų. Rentzogo įrašas feisbuke galiausiai surinko 14 tūkst. teigiamų įvertinimų ir 5,8 tūkst. pasidalinimų, o per pirmąją jos „streiko“ savaitę šeši didžiausi Švedijos laikraščiai rašė apie Gretą Thunberg, ji davė interviu Švedijos ir Danijos televizijoms bei kalbėjosi su dviem įtakingais Švedijos politikais.

Švedijos žurnalistas Andreasas Hendrikssonas teigė: Ingmaras Rentzhogas pažinojo Thunbergų šeimą dar prieš Gretai einant streikuoti.Vėliau Rentzhogas „Facebook“ prisipažino, kad savanoriškai padėjo Gretos tėvams viešinti jų knygą, be to, pats viešintojas iš šios istorijos jau užsidirbo „kuklią“ 1,5 mln. dolerių sumelę.

Negi, šie faktai nuneigia Gretos žinios vertę? Vis tik paprastai mes neprašome paauglių patarimų, pvz., valstybės saugumo klausimais – ir dėl pateisinamos priežasties. Juk esama tik retų išimčių, kai vaikai gali mus pamokyti. Jie tik pakartoja tai, ką girdėjo iš suaugusiųjų, ir, be to, paviršutiniškai ir infantiliai.

Net jei paaiškės, kad klimato kaita yra sunki problema, šiuolaikinis jaunimas turės daugiau išteklių ir technologijų, kad su ja galėtų susidoroti, nei bet kuri kita ankstesnė karta.

Jaunimo aplinkosaugininkų reikalavimai tėvams yra gerai žinomi: „Duokite viską, ir iš karto“. Paaugliai nuoširdžiai tiki, kad planetos masto reiškinį galima sustabdyti per naktį, jei tik suaugusieji bus rimtai susirūpinę šia problema. Tiesa, vienas iš Vilniuje protestavusių jaunuolių valandą X pažadėjo „tik“ 2030 m. Kaip įprasta, vaikai neatsižvelgia į daugybę veiksnių, tokių kaip priemonių sudėtingumas ir jų kaštai. (Ir kas juos kaltins? Juk jie tik vaikai).

Tačiau radikalių Gretos kalbų kurstomiems jaunimo ekologiniams aktyvistams kilo mintis, kad suaugusieji juos išdavė. Ir tai jau juokinga. Jokiais būdais ir socialinės ir ekonominės gerovės parametrais niekas nuo vaikų neatima ateities.

Remiantis „HumanProgress“ tinklalapiu, skurdo lygis pasaulyje nuo 1999 iki 2013 m. sumažėjo nuo 28 proc. iki 11 proc.. Gyvenimo trukmė nuo 1981 iki 2015 m. padidėjo nuo 63,2 metų iki 71,9 metų. 1981 m. 80 proc. vaikų baigė pradinę mokyklą, o 2015 m. – jau 90 proc. Tos pačios palankios tendencijos pastebimos bado, vaikų išnaudojimo darbe, raštingumo lygio ir pan.sferose.

Net jei paaiškės, kad klimato kaita yra sunki problema, šiuolaikinis jaunimas turės daugiau išteklių ir technologijų, kad su ja galėtų susidoroti, nei bet kuri kita ankstesnė karta.

Žinoma, suaugusieji, kurių nuomonės jaunimas klauso, nieko panašaus nekalba. Vietoj to, jie maitina vaikus apokaliptinėmis pranašystėmis, kurias šie pažodžiui atkartoja kaip pareigą gelbėti pasaulį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:03
02:59
03:33

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min