Dabar populiaru
Publikuota: 2015 kovo 20d. 12:20

V. Mazuronis: Rygoje bus sprendžiama Rytų partnerystės programos ateitis

Valentinas Mazuronis Rytų Partnerystės programa skaičiuoja tik 5 metus, bet per jos egzistavimą daug pasiekta priartinant ES rytų partnerius arčiau Europos plačiąja prasme. Rusijos agresija smarkiai destabilizavo situaciją ir grasina perniek paversti visus laimėjimus. Gegužės 21-22 d. Rygoje vyksiantis 4-asis Rytų partnerystės programos susitikimas tampa kaip niekada svarbus.

ES su Gruzija, Ukraina ir Moldova jau pasirašė Asociacijos susitarimus. Moldovos gyventojai jau dabar gali keliauti be vizų į Europos Sąjungą, o kitos šalys įgyvendina reformas, kurios suteiks jų piliečiams tokią teisę. Moldova ir Ukraina priklauso Energetikos bendrijai, kuri siekia inkorporuoti jas į ES elektros ir dujų rinkas.

Armėnija 2013 m. Vilniaus susitikime atsisakė toliau vystyti derybas dėl Asociacijos sutarties, bet pareiškė, kad nori maksimalaus bendradarbiavimo visose kitose srityse. Azerbaidžanas padarė didelę pažangą energetikos sektoriuje ir teigiamai juda kitose srityse.

Rygoje turime garsiai pasakyti, kad dar labiau stiprinsime bendradarbiavimą su tomis šalimis, kurios sieja savo ateityje su ES ir nepaliksime jų Rusijos malonei

Nors visa tai buvo pasiekta nepaisant imperialistinių Rusijos ambicijų bei stipraus politinio, ekonominio ir karinio spaudimo, visgi ateitis nėra užtikrinta. Būtent todėl Rytų partnerystės programa yra, kaip niekada aktuali. Rygoje turime garsiai pasakyti, kad dar labiau stiprinsime bendradarbiavimą su tomis šalimis, kurios sieja savo ateityje su ES ir nepaliksime jų Rusijos malonei.

Rygoje turime pasiųsti stiprų signalą visoms mūsų Rytų partnerėms, kad mes toliau remsime jų įsipareigojimus fundamentalioms vertybėms – demokratijai, teisės viršenybei, pagarbai žmogaus teisėms ir laisvėms, rinkos ekonomikai, tvariai plėtrai ir geram valdymui.

Lietuvai nemažiau svarbu kokia bus priimta pozicija dėl supaprastinto vizų režimo tarp Baltarusijos ir ES. Lietuvos ekonomikai tai būtų didelis potencialas augti.

Visgi, kad ir kiek sustiprintume finansavimą Rytų partnerystės programai – ištekliai bus riboti ir ne viskas nuo jų priklauso. Todėl ES ateityje turėtų sutelkti dėmesį ir nukreipti techninę bei finansinę paramą į tas valstybes partneres, kurios daugiausia skiria pastangų bendradarbiavimui ir integracijai: Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai – jos padarė didžiausią pažangą ir nežada sustoti. Nereiškia, kad kitos šalys turi būti apleistos, bet prioritetai turi būti įvardinti.

ES plėtra jau ne kartą įrodė, jog aiški narystės Europos Sąjungoje perspektyva yra stiprus impulsas reformoms ir politinei transformacijai valstybėse kandidatėse

ES plėtra jau ne kartą įrodė, jog aiški narystės Europos Sąjungoje perspektyva yra stiprus impulsas reformoms ir politinei transformacijai valstybėse kandidatėse. Todėl kai tik kuri nors valstybė partnerė, siekianti prisijungti prie ES, atitiks Kopenhagos kriterijus, tai bus rimtas argumentas aukščiausio lygio deryboms ES.

Daug kas 2013 m. Vilniaus susitikimą pavadinio nesėkme, nes tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį, bet matėme kokį akstiną praregėti tai suteikė Ukrainos piliečiams. Gegužės 21-22 d. susitikimas Rygoje bus ne mažiau svarbus.

EFD logotipas
 

 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min