TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Vaidotas Norkus: KTU puola nedraugiškas didysis kaimynas. Aš nejuokauju

Šaltinis: 15min
2
A A

Vaidotas Norkus Maždaug prieš keturiasdešimt aštuonias valandas toks Donatas „Youtube“ paskelbė filmuką, kuriame suabejojo, ar KTU rektoriaus Petro Baršausko habilitacinis darbas nėra plagiatas, ir pateikė savo įrodymus. Donatas yra susukęs ir daugiau filmukų: prieš „Hanner“, „Lietuvos banką“, VMI ir DNB tačiau šis sulaukė daugiausia peržiūrų – šiuo metu jau per 8 000.

Socialiniuose tinkluose tarp akademinio sluoksnio žmonių iškart užvirė diskusijos ir pasipylė komentarai. Vieni abejojo Donato argumentais, nes Donatui KTU neleido gintis magistro darbo ir jis dabar taip kerštauja. Kiti mokslininkai abejojo vienais jo argumentais, tačiau pritarė kitiems. Treti prisiminė, kad dar vasarą Lietuvos mokslininkų sąjungos leidinys „Mokslo Lietuva“ išspausdino profesoriaus A.Avižienio prašymą Seimo Švietimo ir mokslo komitetui „Dėl bandymo sunaikinti Vytauto Didžiojo universitetą Kaune naudojant „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą“, kuriame taip pat išsakytos abejonės dėl Petro Baršausko habilitacijos. Tačiau tuomet niekas rimtai į tai nesureagavo ir traktavo kaip konkurencinę kovą tarp dviejų Kauno universitetų.

Bet kokiu atveju – precedentas yra, problema aiški, reikia aiškaus ir skaidraus išnagrinėjimo. Kas, kaip ir kada turi tai padaryti – atskira istorija ir neaišku, ar ji turės laimingą pabaigą.

Nežinia, ar šią temą norės plėtoti didžiausi interneto portalai, kurių tyrimai pastaruoju metu daro milžinišką įtaką visuomenės nuomonės formavimui. Iš keturių įtakingiausiais paskelbtų žiniasklaidos atstovų į šią istoriją dėmesį kol kas atkreipė tik Rimvydas Valatka. Tuo tarpu KTU dėstytojui, žurnalistui Edmundui Jakilaičiui tą dieną svarbesniu įvykiu tapo faktas, kad Tomas Balžekas tapo moteriškų žurnalų magnatu. Kiti įtakingieji irgi turėjo svarbių reikalų – Andrius Tapinas Osle su Norvegijos lietuvių bendruomene diskutavo apie Lietuvą, o Monika Garbačiauskaitė-Budrienė Postdame kartu su žurnalistais ir ekspertais iš visos Europos ginčijosi dėl melagingų naujienų ir žiniasklaidos vaidmens. Kol kas jokios oficialios nuomonės apie šią istoriją nepateikė ir Švietimo ir mokslo ministerija. Bet visai gali būti, kad ŠMM pozicija bus „ministerija už kokybę neatsako“.

KTU kaip ir priklauso pagal komunikacijos žanro taisykles reagavo žaibiškai. Dar tą pačią dieną žiniasklaidos priemonėms buvo išplatintas KTU korporatyvinių ryšių direktorės Ornelos Ramašauskaitės tekstas „Šmeižto kampanija prieš KTU: planas A nepavyko, bandomas planas B“, kurį jau dabar galima rodyti studentams kaip elegantiško, tiesa, nelabai švaraus bandymo apversti situaciją 360° ir pasakoti, ką nori, o ne ką reikia, pavyzdį.

Kita vertus, gerbiamos Ornelos pasitikėjimas, gebėjimas nemirksint rašyti ir publikuoti „ką reikia“ asmeniškai kelia ir nuoširdžią profesinę pagarbą.

Šiame tekste svarbiausiam, o kartu labai paprastam klausimui: „Tai ar galima įtarti plagijavimą“ Ornela skyrė lygiai du lakoniškus sakinius, todėl juos galima ir pacituoti: „Reikia pabrėžti, kad mokslinis darbas atitiko visus jo rengimo metu taikytus reikalavimus. Habilitacinį darbą vertino ir patvirtino habilitacijos komisija, todėl visi su juo susiję klausimai turi būti skirti komisijai.“ Leista suprasti, kad kaip ir ne Petrui spręsti, plagijavo jis ar ne...

Tačiau pagrindinis klausimas, kurio niekas jos neklausė, tačiau į kurį šiame tekste labai išsamiai atsakyta, ko gero, buvo toks: „Kodėl taip aršiai puolamas Lietuvos aukštojo mokslo šviesulys KTU, ir ar tai nėra kaip nors susiję su Lietuvai priešiškomis jėgomis“. Apie neadekvačią reakciją į kritiką „mus puola“ ypač daug galėtų papasakoti Lietuvos politinio bebryno gyventojai, tačiau vieno universiteto rektoriaus plagijavimo istoriją pabandyti paversti valstybės gynybos reikalu – čia jau ne komunikacinis oi, čia jau ojojoj.

Savo komentare „Facebook“ socialiniame tinkle net ir KTU Socialinių, humanitarinių ir menų mokslų dekanas Ainius Lašas kreivai pažiūrėjo į Ornelos bandymą plagijavimo istoriją suvartyti į sąmokslo teoriją.

Tačiau labiausiai liūdina, kad per tokį nelabai adekvatų situacijos vertinimą šiame komentare tiesiog prasimušė tiesmukiškas ir, nebijokim šito žodžio, arogantiškas KTU požiūris į kitas aukštąsias mokyklas, slaptas noras primesti savo diktatą universitetų tinklo optimizavimo procesuose, o turinčius kitą nuomonę ir poziciją dėl aukštojo mokslo reformos ir jos įgyvendinimo netiesiogiai, subtiliai, bet visiems suprantamai išvadinti priešais – juk „galbūt tokius veiksmus inicijuoja mūsų nedraugiškas didysis kaimynas, kuris, kaip ir silpnieji universitetai, nesuinteresuotas kokybiška švietimo sistema Lietuvoje“...

Tad nenustebkime, kad kai gruodžio mėnesį vėl užvirs diskusijos apie aukštojo mokslo reformą, studijų kokybę ir akademinę etiką vėl dažnai ir daug kalbės KTU rektorius Petras Baršauskas. Lietuviai pastaruoju metu savo krašto gynybai skiria daug dėmesio ir lėšų. Nuo priešų apgins ir KTU.

Vaidotas Norkus yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos skyriaus vadovas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min