Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valdas Skarbalius: Nulis promilių – nulis žuvusiųjų kelyje?

Šaltinis: 15min
0
A A

Valdas Skarbalius Pastaruoju metu vairuotojų drausminimo tema sulaukė nemažai diskusijų ir dėmesio. Tai įvyko po to, kai Vyriausybės pasitarime buvo pateiktas siūlymas priimti nulio promilių leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje, taip siekiant pagerinti padėtį bei užtikrinti saugumą keliuose. Pabrėžta, kad tokia iniciatyva taip pat žymiai sumažintų kelių eismo įvykių, kuriuose nukenčia ar žūsta žmonės, skaičių. Tačiau čia slypinti problema yra kur kas rimtesnė.

Priimdami tokią įstatymo pataisą, turėtume susimąstyti, ar tai pakeis vairuotojų elgseną, nes daugelis į alkoholizmą linkusių vairuotojų pažeidžia šalies įstatymus dėl tam tikrų psichologinių aspektų.

Statistika šokiruoja...

Remiantis statistikos duomenimis, 2011 metais Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 304 eismo įvykiai. Juose žuvo 33 ir buvo sužeisti 439 žmonės. Iš 29 neblaivių vairuotojų, pražudžiusių gyvybes – 9 buvo sulaikyti pakartotinai, sėdę už vairo neblaivūs. Jie pražudė 9 žmones.

Pastebima jog kitais, 2012 metais, žuvusių žmonių skaičius dėl pakartotino neblaivumo tik augo. Buvo užfiksuota 320 eismo įvykių, kuriuose 40 žmonių žuvo, 422 buvo sužeisti. Taip pat 17 vairuotojų buvo sulaikyti, vairavę transporto priemonę neblaivūs, o 15 iš jų – po vieną ir daugiau kartų. Šie jau bausti kelių ereliai gyvybes atėmė 15 žmonių.

2013 metais 14 vairuotojų buvo sulaikyti vairavę transporto priemonę neblaivūs, iš jų 5 – nebe pirmą kartą, sukėlę 10 eismo įvykių ir pražudę 10 žmonių.

Neblaivūs vairuotojai, sulaikyti vieną, du ir daugiau kartų, yra linkę kartoti klaidas ir neblaivūs už automobilio vairo sėda be sąžinės graužaties.

Taigi, pastarųjų metų duomenys rodo, jog neblaivūs vairuotojai, sulaikyti vieną, du ir daugiau kartų, yra linkę kartoti klaidas ir neblaivūs už automobilio vairo sėda be sąžinės graužaties.

Įdomus faktas išryškėja, kai logiškai bandome suvokti, kaip vieną kartą nusikaltęs pilietis gali tai padaryti ir antrą, ir trečią kartą. Kodėl po pirmojo incidento jis liko nenubaustas tokia bausme, kuri užkirstų kelią tokiems nusižengimams?

Kiek dar kartų girdėsime, jog išgėręs jaunuolis partrenkė nekaltą mamą su vaiku ėjusius pagal taisykles per pėsčiųjų perėją, arba vaiką, kuris negrįžo iš mokyklos, nes jo kelyje išdygo transporto priemonę vairuojantis nuo alkoholio apsvaigęs vairuotojas?

Atėjo laikas imtis tam tikrų priemonių, užkertančių kelią šios kraupios statistikos tęstinumui. Pagalvokime ir apie provincijas, mažus miestelius, garsėjančius incidentais, vairuotojams važiuojant ne tik išgėrus, bet dargi už neįregistruotos transporto priemonės vairo. Ten taip pat gimsta ir auga vaikai, kiekvieno žmogaus gyvybė yra svarbi ir saugumas turi būti užtikrintas.

Europa – kelrodė žvaigždė

Svarstymai dėl įstatymo pataisos nėra iš piršto laužti. Mes norime lygiuotis į Europą, sekti jos pavyzdžiu. Tačiau tai ne visada teisinga.

Šiuo atveju mes turime patys nusistatyti leistiną normą. Nepaisant to, kad kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Maltoje, Didžiojoje Britanijoje, Lichtenšteine, leistina alkoholio kiekio kraujyje norma yra 0,8 promilės.

Yra ir dar nemažai Europos valstybių, kurios neatsilieka. Kaimynė Latvija, Prancūzija, Slovėnija, Šveicarija, Vokietija, Danija, Italija ir Liuksemburgas turi 0,5 promilės ribą.

Kol kas Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje leistina 0,4 promilės riba. Tačiau yra net 9 Europos valstybės, kuriose įvesta 0,00 promilės alkoholio kiekis kraujyje. Tai – Armėnija, Azerbaidžanas, Čekija, Gruzija, Moldova, Rusija, Rumunija, Slovakija, Vengrija. Statistika rodo, jog per pastaruosius porą metų ES šalyse avaringumas sumažėjo 9 proc.

Daugiausia avarijų įvyksta Rumunijoje, nors ten leistina alkoholio norma kraujyje 0,00 promilės, o saugiausia yra Maltoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, nors šiose šalyse leistinas alkoholio kiekis kraujyje yra 0,8 ir 0,5 promilės.

Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad daugiausia avarijų įvyksta Rumunijoje, nors ten leistina alkoholio norma kraujyje 0,00 promilės, o saugiausia yra Maltoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, nors šiose šalyse leistinas alkoholio kiekis kraujyje yra 0,8 ir 0,5 promilės.

Ar atlikti namų darbai?

Mes svarstome klausimus, kaip išvengti eismo įvykių kelyje ar užtikrinti saugumą, tačiau įvesdami 0 promilių ribą vairuotojams, problemos neišspręsime.

Manau, jog į iškeltą klausimą nežiūrima rimtai, ir visi sprendimo būdai yra susitelkę aplink problemą, bet ji nesprendžiama iš esmės. Štai nuo liepos 1-osios įsigalioja Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, kuriais numatyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

Dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje tai numatyta nebuvo, tačiau ar teisės vairuoti atėmimas reiškia, kad vairuoti apsvaigęs nevengiantis asmuo tikrai nebevairuos net ir neturėdamas tokios teisės?

Ar iš tiesų Vyriausybė jau atliko savo namų darbus ir ar su šiuo ir kitais įstatymo pakeitimais kartu paruošti ir lydimieji teisės aktai, ar jis suderintas su dabar galiojančiais Administracinių teisės pažeidimų bei Baudžiamuoju kodeksais?

Žinoma, gerai, kad Vyriausybė ieško sprendimo būdų, bet ar nepaviršutiniškai sprendžiama ši problema? Pagalvokime apie kitą, veiksmingesnį būdą.

Galbūt protingiau ir efektyviau būtų ne pirmą kartą neblaiviam už vairo sulaikytam asmeniui, dar nespėjusiam pražudyti nekaltų žmonių, skirti namų areštą, atimti teisę vairuoti visam laikui, bei uždrausti įregistruoti transporto priemonę? Automobilis ar kita transporto priemonė neturėtų būti žudymo įrankiu dėl neatsakingų ar nesubrendusių vairuotojų.

Yra ir dar vienas labai svarbus, bet kažkodėl dažnai pamirštamas, klausimas – žalos atlyginimas avarijose artimųjų netekusiems asmenims. Taip, įstatymais numatyta, kad nukentėjusiesiems, praradusiems artimąjį, iš kalto vairuotojo priteisiamas žalos atlyginimas.

Tačiau turbūt niekam ne paslaptis, kad kol priteisti pinigai pasiekia artimojo netekusį žmogų, praeina ne metai ir ne du. O dažnai kaltasis sugalvoja būdų kaip išvis nuo žalos atlyginimo išsisukti.

Apmaudu, kad valstybė neužtikrina, kad nukentėjusiuosius pasiektų priteisti pinigai. Nors yra įkurtas nukentėjusių nuo nusikaltimų fondas, jis padeda tik asmenims, nukentėjusiems nuo tyčinių, smurtinių nusikaltimų. Artimieji, kurie neteko artimojo avarijoje, deja, teisės sulaukti paramos iš šio fondo neturi. Todėl tikrai verta kuo skubiau apmąstyti fondo funkcijų išplėtimą.

Galime tik svarstyti, kiek dar gyvybių bus paaukota tam, kad galiausiai būtų priimti teisingi įstatymai, neatleidžiantys nuo atsakomybės.

Valdas Skarbalius yra Seimo Darbo partijos frakcijos narys

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min