Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vidas Urbonavičius: Už Vilniaus skolas teks įkeisti Gedimino pilį

Šaltinis: 15min
0
A A

Vidas Urbonavičius Žiniasklaidoje pasirodo vis grėsmingesnių žinučių, kad Vilnius gali tapti nemokus ar net bankrutuoti. Skola nuolat auga, neseniai buvo 800 mln., 1 mlrd., o dabar girdime jau 1,2 mlrd. litų. Jau nieko nenustebino Vilniaus savivaldybės pastato įkeitimas, nors prieš kelis metus tai atrodė nepadoru.

Ar neteks įkeisti ir Gedimino pilies, nes Vyriausybė sostinei leido skolintis dar daugiau, o dar neįkeisto turto savivaldybė jau nebeturi.

Skolos pradėjo augti prie A.Zuoko

Vilniaus miesto biudžeto didžiąją dalį sudaro iš gyventojų pajamų mokesčio surinktos lėšos. Nuo 1995 m. iki pat 2012 m. Vilniui atitekdavo 40 procentų nuo Vilniuje surinktos gyventojų pajamų mokesčio dalies. Kiti 60 procentų buvo paskirstomi kitų Lietuvos savivaldybių (išskyrus didžiųjų miestų) biudžetams suformuoti.

Ši tvarka visada tenkino dabartinį miesto merą Artūrą Zuoką – ir kai jis buvo meru pirmą kartą, ir kai buvo antrą kartą (gal apetitas buvo mažesnis), tačiau ėmė labai nepatikti meru trečiąjį kartą.

2000 m. merui A.Zuokui tapus meru Vilniaus miesto skola siekė 98 milijonus litų (miesto biudžetas buvo 420 milijonų litų), o 2007 m. pavasarį jau buvęs meras A.Zuokas paliko miestą su daugiau nei 350 milijonų siekiančia skola (miesto biudžetas buvo 884 milijonai litų). Apžvelgus pirmąsias dvi mero kadencijas, akis bado tai, kad skola išaugo 3,7 karto, o miesto biudžetas tik kiek daugiau nei 2 kartus. Jau tada, kai Lietuvos BVP per metus ūgtelėdavo po maždaug 7 proc. ir ekonomika klestėjo, mero užmojai nesutapo su Vilniaus miesto biudžeto galimybėmis, ir savivaldybė liko su skolos kupra.

Apžvelgus pirmąsias dvi mero kadencijas, akis bado tai, kad skola išaugo 3,7 karto, o miesto biudžetas tik kiek daugiau nei 2 kartus.

2009–2011 metais Lietuvai išgyvenant ekonominį nuosmukį Vilniaus biudžetas tai pajuto labai smarkiai ir 2011 m. pradžioje, vienais skaičiavimais, skola siekė 780 milijonų litų, o kitais skaičiavimais net 819 milijonų litų.

Vilniaus skola – grėsmė visai valstybei

2011 m. skaičiuojant vis didesnius Vilniaus miesto skolos rekordus, atrodė negalimas dalykas, kad jos peržengtų milijardo ribą. Ekonomistai, teisininkai, auditoriai ir politikai rimtais veidas aiškino, kad įstatymuose yra numatyta pakankamai saugiklių numatančių skolos augimo ribas ir kad jų peržengti nepavyks.

Tačiau 2013 m. pagal naujus finansinės apskaitos reikalavimus pateikus konsoliduotą savivaldybės finansinę ataskaitą, kurioje apskaitomos savivaldybės ir visų jos įmonių, įstaigų ir organizacijų skolos, paaiškėjo ilgai slėpta tikroji Vilniaus miesto skola. Paaiškėjo, jog įstatyme sudėti saugikliai neveikia, nes Vilniaus miesto skola viršijo simbolinę vieno milijardo litų ribą, o kartu buvo viršyta ir vieno metinio Vilniaus miesto biudžeto riba.

Po ataskaitų auditavimo pasigirdo pirmieji pavojaus signalai: Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas jau birželio mėnesį perspėjo, kad „išradingi“ savivaldybių vadovai apeina skolinimosi ribojimus, perkeldami skolas ant savivaldybių įmonių pečių. Lietuvos banko vadovas tada sakė: „jeigu sušlubuotų skolų grąžinimas – sušlubuotų ir pasitikėjimas visu viešuoju sektoriumi. Tada būtų sniego gniūžtės efektas“.

Metų pabaigoje bendros konsoliduotos Vilniaus skolos perkopė 1 milijardą 300 milijonų litų, ši skola sudaro apie pusę visų Lietuvos savivaldybių skolos. Todėl mokytojai, policininkai ar ugniagesiai turėtų susirūpinti, nes atlyginimų valstybė jiems kelti neturės iš ko – reiks dengti Vilniaus skolas.

Neįtikėtini socialdemokratų reveransai

Vilniaus mero A.Zuoko pareiškimas praėjusią savaitę pribloškė – „Vilnius negali daugiau taupyti, nes nėra tam jokio pagrindo“. Reikia pastebėti, jog šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai miestas pradelsė ir spalio 1 dieną negrąžino Finansų ministerijai 12 milijonų litų dydžio paskolos.

Socialdemokratas finansų ministras Rimantas Šadžius spalio 2 dieną, jau žinodamas, kad Vilnius negrąžino jo vadovaujamai ministerijai paskolos, pareiškė, kad sostinei skirti asignavimai didinami 6 procentais.

Tačiau net ir visiškam finansiniam beraščiui yra aišku, kad didinant pajamas, pagal įstatymą Vilniui didėja ir skolinimosi limitas, tai reiškia, kad A.Zuokas prieš naujus savivaldos rinkimus galės dar gerokai daugiau praskolinti miestą.

Miesto biudžetas turi būti didinamas, nes dabar gaunami vos 42 proc. yra neteisingi vilniečių atžvilgiu. Miesto mokyklos, gatvės ir kita infrastruktūra dažnai atrodo blogiau, nei rajono centro, o mokesčių vilniečiai sumoka kur kas daugiau. Tačiau kodėl Vyriausybė neriboja galimybių toliau sostinei klimpti į skolas ir kurti naujus abejotinus projektus? Gal šis reveransas yra susijęs su Agnės Zuokienės „atsivėrimu“ socialdemokratinėms vertybėms?
 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min