-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vigilijus Jukna. Ar akcizai ir mokesčiai keliami pagal mėnulio fazes?

Kiekvienus metus pasitinkame padidėjusiais akcizais ir mokesčiais. Tradicinė valdančiųjų dovanėlė, o kaip gi be jos? Tačiau kai kurios iš jų tokio dydžio, kad nė viena kita valstybė nesiryžta jomis apdovanoti savo piliečių. Pavyzdžiui,suskystintų naftos dujų (SND) akcizas, kuri dabar skubiai mėginama keisti ir mažinti.
Vigilijus Jukna
Vigilijus Jukna / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Kam jį reikėjo kelti iki astronominio dydžio? Kaip Lietuva turėjo atrodyti, kai pas mus šis akcizas turėjo būti 304 eurus, o tuo tarpu Latvijoje – 0 eurų, Lenkijoje – 13, Estijoje – 55 , Vokietijoje – 45 eurai už toną. Kadangi valdantieji susivokė, kad stipriai perlenkė, dabar verslui ir buitinėms reikmėms SND nuo balandžio ketina mažinti iki 41 eurų.

O kas žmonėms kompensuos patirtas išlaidas? Ir kodėl planuojama mažinti iki 41, o ne pavyzdžiui iki 30 ar 20? Ar valdžia sugalvojo pasipinigauti? Toks įspūdis, kad tyčiojamasi ir laukiama žmonių reakcijos. Tai nėra normalu, kai akcizai ir mokesčiai priimami nepamatuojant, neatsižvelgiant į elementarius skaičiavimus ir poveikį žmonėms bei verslui.

Ar valdžios ir žmonių santykis turėtų būti tik per protestus, kai išeinama į gatves ar į sostine atvykstama traktoriais? Juk žemės ūkis yra strategiškai svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, tad kaip turėtų būti užtikrinamas jo konkurencingumas, kai mokesčiai yra tiesiog neadekvačiai dideli. Tai gal ir nesistebėkime, kai tautiečiai Lenkijoje išleidžia per pusmetį 170 mln. eurų, nes ten pigiau.

Tai nėra normalu, kai akcizai ir mokesčiai priimami nepamatuojant, neatsižvelgiant į elementarius skaičiavimus ir poveikį žmonėms bei verslui.

Kaip galime tikėtis konkurencingumo, jei smaugiame verslą ir ūkininkus mokesčiais bei perdėtais reikalavimais. Jau nekalbant apie pridėtinės vertės mokesčio sumažinimą maisto produktams. Lenkai ir daugelis kitų ES šalių jį taip pat yra gerokai sumažinę. Galėtų ir Lietuvoje valdantieji bent įdomumo dėlei pagalvoti apie vieno ar kito mokesčio sumažinimą vietoj nuolatinio didinimo. Juk dėl to didėtų žmonių perkamoji galia, mažėtų skurdas ir socialinė atskirtis. Nepamirškime, kad neseniai kelis kartus buvo padidintas ir žemės mokestis. Visi, kas turi žemės turėtų jaustis turtingesni, juk jų nuosavybę valstybė pabrangino, bet kai pabrangino, taip ir mokesčių daugiau nuskaičiavo. Taigi žmonės vėl sumokėjo daugiau valstybei, o ar gavo ką iš valstybės? Retorinis klausimas.

Finansų ministerijos duomenimis, 2023 metais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) gavo 17 340,3 mln. eurų arba 9,1 proc. (1 439,3 mln. eurų) daugiau pajamų nei 2022 metais.

Į valstybės biudžetą gauta 7,3 proc. (931,8 mln. eurų) daugiau pajamų nei 2022 metais. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 12 798,8 mln. eurų. Tai yra 772,3 mln. eurų arba 6,4 proc. daugiau nei 2022 metais.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta 6 019,6 mln. eurų pajamų. Tai yra 283,2 mln. eurų (4,9 proc.) daugiau nei 2022 metais. Vadinasi žmonės pirko ir naudojosi paslaugomis daugiau. Nepamirškime ir degalų, tabako ir kitų akcizinių prekių. Už jas per 2023 metus gauta 1 741,7 mln. eurų pajamų – 72,3 mln. eurų (4,3 proc.) daugiau nei 2022 metais. Ir visus šiuos pinigus į Lietuvos biudžetą sumokėjo šalies verslas ir žmonės, kiekvienas iš mūsų.

Paradoksalu, tačiau sumokama vis daugiau mokesčių, o iš valstybės paslaugos yra vis prastesnės. Ar įmanoma patekti pas gydytoją? Jeigu pasiryžtama laukti kelis mėnesius – galbūt. Ligoninių skyriai uždaromis, skambiai kalbama apie optimizaciją, tačiau rezultatas toks, kad sumokėjęs mokesčius žmogus eina dar į privačias klinikas ir ten moka už paslaugas. O sveikatos apsaugos sistema kasmet atrodo vis prasčiau.

Vaikai neturi vadovėlių, vienos mokyklos yra perpildytos, kitur pustuštės, pedagogams vis sudėtingiau atlaikyti krūvį, tad jie renkasi į protestus. Nes kitaip jų valdžia negirdi. O juk švietimas – tai vienas iš valstybės prioritetų, tačiau ir jam pinigų niekaip nerandama.

Jau nekalbų apie pensijas, kurios yra vienos mažiausių ES ir perspektyvos yra tikrai nedžiuginančios. Naujausias Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) tyrimas parodė, kad Lietuva užima paskutinę vietą tarp tirtų 38 valstybių pagal būsimą pensijų dydžio santykį su iki tol gautu darbo užmokesčiu. Jaunų žmonių, kurie pradėjo dirbti 2022 m. pensija ateityje nesieks nei 30 proc. nuo jų dabartinių pajamų, tuo tarpu latviai pensijoje gaus 52,8 proc. buvusio atlyginimo, o portugalai - net 98,8 proc. Atsiliekame ir pagal biudžeto išlaidas pensijų sistemai. Pensijoms Lietuva skiria apie 6 proc. BVP, kai ES vidurkis yra 12 proc. Primenu, lietuviai tikrai nemoka mažiausių mokesčių. Bet panašu, kad valdantieji galvoja tik apie šią dieną, o po jų, kaip sakoma nors ir tvanas.

Jeigu nebus priimti atitinkami sprendimai, nebus skiriama daugiau dėmesio viešajam sektoriui ir paslaugų prieinamumui, nebus atliekami skaičiavimai ir poveikio vertinimas didinant vieną ar kitą mokestį gyvenimo kokybė šalyje vargu ar pagerės. Tačiau valdantiesiems, matyt, atrodo, kad geriausias sprendimas – tai buhalterinių lentelių stumdymas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius